BRAŠOVAS – VIENAS GRAŽIAUSIŲ RUMUNIJOS MIESTŲ

Šios dienos tikslas buvo aplankyti vieną gražiausių Rumunijos miestų – Brašovą (rumun. Brasov). Brašovas buvo įkurtas kryžiuočių ordino 13a. pradžioje. Turėdamas 275 tūkstančius gyventojų, brašovas yra didžiausias miestas centrinėje Rumunijos dalyje. Taip pat tai yra labiausiai turistų lankomas miestas visoje Transilvanijoje.

Nuo pat pirmosios kelionės dienos judėjom lėtai, bet užtikrintai. Jeigu sekat mūsų keliones, turbūt pamenat, kad autobusu atvykom į Krokuvą, o iš ten – sėkmingai autostopu atkeliavom iki pačios Transilvanijos. Vos kelios dienos kelio liko iki bekraštės Azijos. Bet apie viską iš eilės…

„Lituania – Romania – autostop“

Šį kartą pirmasis pavežti sutiko rumunas visiškai nekalbantis angliškai. Supratom, kad vairuotojas su sėdinčiu šalia kolega aptarinėja iš kur mes galėtume būti. „Lituania“ paaiškinom. Kai sakome angliškąjį „Lithuania“ su galūne -einia dažniausiai žmonės gūžčioja pečiais, taigi tariame taip kaip rašome. „Aaa“ tarė vairuotojas ir palinksėjo, taip parodydamas, kad puikiai žino kur yra Lietuva. „Lituania – Romania – autostop“ tęsėm pokalbį. „Ojoj!!!“ kraipė galvą nustebęs rumunas.

Kelionė į Brasov praėjo be didelių netikėtumų. Žinoma vairuotojas nepraleido progos pademonstruoti savo sportinio vairavimo sugebėjimų su mikro autobusiuku vingiuotais kalnų keliukais. Pakeliui sustojo ir kitiems žmonėms, kol prisirinko pusė autobusiuko.

Pažintis su Valentinu

Kaip ir beveik kiekvieną dieną karštis buvo alinantis. Tiesiu taikymu patraukėm į artimiausią McDonald‘ą. Šį kartą nakvoti planavome pas žmogų su kuriuo Kamilė susisiekė per Couchsurfing.com svetainę. Turėjom penkias ar šešias valandas iki mus priimti sutikęs žmogus baigs darbą. Eiti tyrinėti miesto su kuprinėmis šį kartą nebuvo nei menkiausio noro. Laukėm vakaro.

Apie 20:30 pasirodė ilgai lauktasis Valentinas. Kuprines pasidėjom jo automobilyje ir kartu išėjome į ekskursiją po Brašovo senamiestį. Nepaisant to, kad jau buvo vakaras ir temo, ore tarytum trūko deguonies. Valentinas paklausė ar norime eiti pavalgyti į kurį nors restoraną. Atsakėme, kad nenorime. Dažniausiai atsakom, kad kątik pavalgėm.  Taip lengviau, nei eiškinti, kad tai netelpa į mūsų biudžetą. Valgyti restorane sau leisti negalėjom.

„Nekenčiu jūsų… Nekenčiu!!!“

„Nekenčiu jūsų… Nekenčiu.., nes kai buvau jūsų metų, nieko panašaus nenuveikiau. Man rūpėjo tik linksmintis ir leisti laiką su draugais“ sakė Valentinas. „Tik niekaip nesuprantu ką ketinate veikti Bulgarijoje…„ Istorija kartojosi. Kaip vengrai bandė atkalbėti nuo kelionės į Rumuniją, taip rumunas – nuo kelionės į Bulgariją.

Rumunijos ir Lietuvos istorija

Kalbėjomės apie Rumunijos istoriją. Nepaisant to, kad rumunai sakosi vengrams neapykantos nejaučiantys, bet panašu jog laikas neužgydė kaikurių praeityje padarytų žaizdų. Daugiau šios temos nekomentuosiu, nes kiekviena pusė turi savo istorijos versiją.

Kalbėjom ir apie Lietuvos istoriją. Pasakojom Valentinui apie mūsų šalies istoriją nuo pat karaliaus Mindaugo laikų. „Kas buvo jūsų pagrindinis priešas? Ar rusai?“ Kaip mokėdami tiksliau atsakinėjom į klausimus apie karus su „Kryžiuočių ordinu“ (tuo pačiu, kuris įkūrė Brašovą prieš 800 metų), pagrindinius mūsų valdovus, apie Lietuvos sąjungą su Lenkija.

Rumunijos karalius

Namuose pas Valentiną žiūrėjom laidą apie mirusią Rumunijos karalienę ir apie karalių, kuris žmonių mylimas ir gerbiamas. Šis prieš daugel metų rusų valdžios buvo priverstas išvykti iš Rumunijos. Pasak mus priėmusio šeimininko „Karaliui buvo pasakyta, kad jei jis nepaliks Rumunijos – žus tūkstantis žmonių“. Į Rumuniją karalius grįžo po kelių dešimtmečių.

DRAKULOS PILIS

Vlado Tepešo Drakulos žiaurumas

Brano pilis, dar žinoma, kaip Drakulos pilis, yra Brano mieste (netoli Brašovo). Turbūt visi esate girdėję istoriją apie Vladą Tepešą – Drakulą ir apie jo žiaurumą. Literatūroj ir filmuose Vladas neretai vaizduojamas vampyru. Liūdną įvaizdį Vladas Drakula užsitarnavo kariaudamas su turkais. Tiek priešai, tiek nepaklusnūs tarnai Vlado įsakymu būdavo žiauriai nukankinami. Gyviems nulupdavo odą, išvirdavo ar sudegindavo. Kalbama, kad kartą turkų pasiuntiniams, nesutikusiems prieš Vladą nusiimti turbanų, pats Valakijos princas liepė nepaklusniesiems vinimis prikalti juos prie galvų.

Brano pilis

Apmaudu, bet Drakulos (Brano) pilis nepasirodė tokia įspūdinga, kokios tikėjomės. Turistai aplankyti Brano pilies plūdo miniomis. Neabejotinai dėl išpūstų ir šių laikų rašytojų gerokai papildytų legendų. Bilieto kaina buvo 7 eurai, o stovint eilės gale jos priekio nei nesimatė. Iš Brašovo į Braną atvažiavom autobusu. Pasirodo, viešasis transportas Rumunijoj labai nebrangus.

VISU GREIČIU Į BUKAREŠTĄ

Pasiekti Rumunijos sostinę Bukareštą tą dieną nedrįsom nei pasvajoti, bet  pavežti mus sustojęs žmogus važiavo kaiptik ten. Išgirdęs „Lituania – Romania – autostop“ negalėjo atsistebėti. O pavežė mus iki pat Bukarešto. Į traukinių stotį nuvykome autobusu ir viską apsvarstę nusipirkome traukinio bilietus į Bulgarijos miestą Varną, esantį Juodosios jūros pakrantėje. Knietėjo greičiau atvykti į Azija, o ir kainos pasirodė labai įkandamos.

Nakvojome išsinuomotame kambaryje, kadangi palapinės Bukarešto centre taip paprastai nepasistatysi. Maisto kainos Rumunijoje gana nedidelės. Vakarienei už pusę euro nusipirkom daugiau nei kilogramą bananų. Vakarop ėmėm gailėtis, kodėl nepirkom daugiau.

Smalsu:

  • kodėl įstrigom Rumunijos – Bulgarijos pasieny?
  • kaip atsidūrėm anglo Džeimso namuose?
  • kokiame Bulgarijos mieste nakvojom po atviru dangumi?

Tokiu atveju turėtumėt paskaityt apie mūsų nuotykius Bulgarijoj. „Kelionė į Bulgariją„.

KATEGORIJOS

Share This

Dalintis

Dalintis straipsniu su draugais