• Bushehr – miestas Persijos įlankos pakrantėje

    Vykstame į Busherą

    Bushehr – miestas Persijos įlankos pakrantėje. Kaip ir visuose miestuose Irano pietuose pasižymi karštu ir drėgnu klimatu visus metus. Jei Bushere 35 laipsniai karšcio, tuomet dėl drėgmės atrodo lyg būtų 45 ar daugiau.

    Jau likus šimtui kilometrų iki Bushehr ėmėm dvejoti juokaudami „Ka mes padarėm?“, „Gal apsisukim“. Atvykę į Bushehr autobusų stotį neturėjom nei interneto nei pažįstamų, kurie galėtų mums padėti. Tikėjomės kažkaip nusigauti į Bushehr centrą ir susirasti pigų viešbutuką ar nakvynės namus, bet pirmiausia reikėjo išsiaiškinti koks tikslus atstumas iki artimiausios „civilizacijos“, nes Bushehr autobusų stotis toli nuo paties miesto. Kaip tyčia aplinkiniai nekalbėjo angliškai.

    Keliautojas išgelbėtojas

    Atsitiktinai sutikom vieną keliautoją kątik grįžusį iš Teherano į gimtąjį Busherą. Su šiuo pasisveikinus vyrukas per penkias minutes padėjo susimokėti už mobilųjį internetą ir paskambino savo gerai draugei. „Ji taip pat keliautoja kaip jūs ir vos prieš porą savaičių grįžo namo. Galės jus priimti nakvynei, bet tik vienai nakčiai“ nudžiugino vyrukas. Dar vienas kartas, kai Irane pagelbėjo atsitiktinai sutiktas žmogus.

    Įsėdom į taksi, o mūsų draugas vairuotojui paaiškino kur mus nuvežti. Iki Darijos namų buvo apie penkis kilometrus, bet taksi vairuotojas suko ratus tiksliai nežinodamas kur mus išleisti. Padėkojom jam ir nusprendėm suktis iš padėties patys. Paskambinom Darijai ir paprašėm praeinančios moteriškės paaiškinti, kur esam.

    Susipažįstame su Darija

    Darija gyvena su tėvais. Užėję į namus nemenkai nudžiugom. Lauke svilinant 40 laipsnių karščiui patekom į namus su ventiliatoriais ir oro kondicionieriais kiekviename kambarėlyje. Buvom apgyvendinti Darijos brolio apartamentuose.

    Vakare važiavom pasižvalgyti po miestą. „Degustavom“ vietinių kepyklėlių bulkutes ir šmirinėjom po Bushero senamiestį ir bazaarą. Darija parodė duris su dviem rankenomis, skirtomis pabelsti į duris. Viena (didesnė) rankena skirta vyrams, o mažesnė moterims. Šitaip šeimininkas ir šeimininkė žino kokios lyties svečias. Jei ateina vyras, šeimininkė kaipmat užsideda skarą.

    Senovinės medinės durys

    Senos medinės durys su dviem rankenomis skirtomis pabelsti. Dešiniąją (sunkesnę) naudoja vyrai, o kairiąją – moterys.

    Bushehr paplūdimys. Persijos įlanka

    Kitą dieną pabudę tiksliai nežinojom kaip turėtume elgtis. Darija miegojo, o praėjusią dieną buvo minėjusi, kad priimti mus galės tik vieną dieną. Pusryčius pavalgėm du kartus, nes Darijos mamai nemokėjom paaiškinti, kad vieną kartą jau valgėm. Pavalgę susikrovėm kuprines iš atsisveikinę su mama patraukėm į paplūdymį, kur ketinome artimiausias porą naktų pastovyklauti. Darijai planavom parašyti atsisveikinimo žinutę, nes buvo jau beveik pietūs, o ji visdar miegojo.

    Iki paplūdimio buvo apie penki kilometrai. Pakeliui užsukom į vietinę parduotuvę pasirūpinti vandens atsargomis. Atsitiktinai susipažinom su Bushehr oro uoste dirbančiu inžinieriumi. Šis buvo labai malonus: nupirko mums kavos ir šalto vandens, prisaikdino, kad ištikus bėdai susirasim jį oro uoste.

    Sustojome parke pailsėti. Porelės meiliai šnekučiavosi. Vos prieš dešimtmetį tokio vaizdelio Irane pamatyti negalėjai. Susiradom suoliuką pavėsyje ir laukėm popietės, kada temperatūra šiektiek nukrinta. Po valandžiukės gavom iš Darijos žinutę. Ši parašė „Užmiršau jums pasakyti, kad galite pasilikti dar vienai dienai. Mano mama ruošia pietus. Ar man atvažiuoti jūsų paimti ar grįšit patys?“ Pasirinkom eiti pėsti, bet neilgai trukus sustojo vietinis gydytojas ir pasisiūlė pavežti. Kaip paskui paaiškėjo, mums atvykus prie namų jis liepė Darijos mamai pasirūpinti mumis. „Jie nekalba persų kalba… jie nepažįsta rajono“ sakė jis, moteriškė atsakė „Tu nežinai kaip jie keliauja. Jie moka savim pasirūpinti“.

    Vakare Darija pasiūlė važiuoti „prie jūros“, o tiksliau prie Persijos įlankos. Esant tokiems karščiams mintis pasirodė puiki, bet Persijos įlanka neatgaivino. Vandens temperatūra Persijos įlankoje 33 laipsniai. Klausimas, ar labiau prakaitavom lauke ar vandenyje. Sūrus vanduo graužė akis, bet vaizdas prietemoje buvo pasakiškas.

    Moterys Irane gali maudytis tik tam tikrose vietose ir su rūbais. Tai galiojo ir Kamilei. Buvo puiki proga nufilmuoti filmuką, kaip Irane rengiasi moterys, kai eina maudytis. Mažas žuveliokas palaikė Kamilės skarą koralu ir niekaip neatstojo.

    Prie mūsų prisijungė Darijos draugas, akivaizdžiai jaučiantis jai simpatiją. Darija pasakojo, kad dar visai neseniai draugavo su vienu vaikinu keletą metų, bet po skyrybų su juo visdar yra viena. Pasak jos dabar Irane draugauti iki vedybų jaunimui atrodo normalu. Nors dažnai tai tenka daryti pusiau slapta, bet situacija palengva keičiasi.

    Tą vakarą, kai lankėmės prie Persijos įlankos Darijos draugas pakvietė mus visus kitą vakarą apsilankyti Bushero tautinių šokių ir dainų šventėje. Pasiūlymą priėmėm, nes tai buvo dar viena proga susipažinti su Irano kultūra. Kita svari priežastis – tai reiškė, kad turėsime nakvynę dar vienai nakčiai.

    Bushehr turizmo savaitės koncertas

    Renginys buvo trumpas, bet įdomus. Džiaugėmės, kad prakaitas bėga ne mums vieniems, kaip dažniausiai būna, bet ir visiems iki vieno vietiniams žiūrovams bei atlikėjams. Viena iš BushehBushr renginio organizatorių pasiūlė nusifilmuoti vietiniam bendruomenės žurnalui, kadangi toji savaitė buvo „turistų savaitė“, nors koncerte buvom turbūt vieninteliai užsieniečiai. Kamilei pasakė pasitaisyti skarą (taip kad dengtų visus plaukus), bet Darija paragino to nedaryti. Darijos draugas, mes ir DarijaPo kurio laiko priėjo ta pati renginio vedėja ir parodė, kad ateičiau tik aš – turbūt dėl Kamilės nepaslėptų plaukų. Interviu metu Darijos draugas vertė mano atsakymus į persų kalbą. Klausimai buvo tokie ilgi, kad pamiršęs pradžią nekartą „nusiposmavau į lankas“, bet niekam tai nerūpėjo. Vertėjas išvertė „kaip reikėjo“, o organizatorė vistiek angliškai nesuprato nei žodžio. Po interviu Darija pareiškė, kad mano vietoje ji būtų pasakiusi „Jei mano draugė neis – neisiu ir aš“. Vėliau tą patį vakarą mūsų draugai išvertė, jog vienas iš dainininkų persų kalba pasakė, kad šis nežino mūsų vardų, bet sekančią dainą skiria mums.

    Tautvydas Šlevas ir Kamilė Jokšaitė Bushero koncerte

    Persų liaudies šokių ir dainų šventėje turizmo savaitės metu. Busher, Iranas.

    Leidžiamės į paskutinius nuotykius Irane

    Pirmosiomis viešnagės Irane dienimis išleidom daugiau pinigų, nei galėjom sau leisti, todėl paskutines dvi savaites buvome pasiryžę kelionės atgal į Teheraną reikmėms skirti vos kelis dolerius. Pigiausias būdas keliauti Irane – važiuoti autobusu. Iki Teherano buvo daugiau nei 1100 kilometrų, kuriuos įveikėm per 18 valandų. Kartu su draugais iš Teherano ir vėl keliavom į Irano šiaurę. Tai buvo paskutiniai mūsų nuotykiai Irane,  bet apie tai kitą kartą…

    Invisusmundi.lt atsisveikinimo pietūs

    Darijos mamos paruošti atsisveikinimo pietūs. Kartu su Darija ir jos šeima.

    Komentarai
Comments are closed.