KELIONĖ Į SLOVAKIJĄ
NEPATIKĖSIT KUR NAKVOJOM ŠĮ KARTĄKELIONĖ Į SLOVAKIJĄ AUTOSTOPU
Rytas Zakopanėje
Išmiegoję palapinėj ant kalvos šlaito ir visą naktį kovoję su gravitacija, pavalgėm pusryčius pas vietinį ūkininką. Apie tai pasakojom įraše „Kelionė į Zakopanę„. Vakare įvyko sprogimas. Per visą dieną termose buvusi košė užrūgo ir iššovė su trenksmu. Daiktai persismelkė salstelėjančiu rūgščiu kvapu. Susitvarkę katastrofos padarinius, stovyklavietę palikom. Dienos tikslas – susiradus interneto prieigą, aprašyt vakarykščius kelionės nuotykius ir sukurti filmuką, kurį rasit šiame puslapyje. Galiausiai – tęsti kelionę į Slovakiją autostopu.
Lietuviai muzikantai
Interneto prieigą radom greito maisto restorane McDonald’s. Nuo tos dienos tapom kasdieniais McDonald’s lankytojais visą ateinantį mėnesį, kol pasiekėm Turkiją. Kamilė atsitiktinai susipažino su lietuvių muzikos grupės nariais, atvažiavusiais į Zakopanę atostogauti. Baigę pirmuosius darbus ir papietavę, išvykom Lenkijos-Slovakijos pasienio link.
Dienos tikslas – Slovakija
Pirmoji pavežė jauna mergina. Pavežė keturis kilometrus į kitą Zakopanės pakraštį. Tuomet keletą kilometrų ėjom pėsti. Kaip paskui paaiškėjo – neteisinga linkme nupėdinom daugiau nei tris kilometus. Atsitiktinai aptikom turistų mėgstamą susibūrimo vietą, Tatrų apsuptyje. Krimstis nebuvo ko – ir gražias vietas aplankėm ir pabraidyti vėsiame upelio vandenyje suspėjom.
Istorija kartojosi dar porą kartų. Sekančiam vairuotojui prisipažinom – „We are crazy…“. Pastarasis atsakė – „Crazy is good :D“. Išlipom kerinčio kraštovaizdžio apsupty. Sparčiai temo – seniai laikas statytis palapinę.
Paskutinė tą dieną mus pavežė linksma porelė – vyras ir žmona. Kaip įprasta, paklausė iš kur esam. „Iš Lietuvos. Ar žinot kur Lietuva? Ne visi žino. “ – atsakėm mes. Vyriškis nusijuokė – „Amerikoj gal ir nežino. Tik ne čia…“
Lenkijos – Slovakijos pasienis
Išlipom pačiame Lenkijos – Slovakijos pasienyje. Sieną kirtom pėsti laikrodžiui išmušus vidurnaktį. Nusifotografavę prie pasienio ženklo, suskubom ieškot vietos palapinei. Įsigalėjo mirtina tamsa. Palikau Kamilę saugot kuprinių ir prasibroviau pro krūmus ieškodamas nuošalesnės vietos.
„Neįsivaizduoji kokioj vietoj nakvosim šianakt“ – pranešiau grįžęs. Ir iš tiesų – miegojom salelėj upės vidury, kalnų apsuptyje, vos keli šimtai metrų nuo sienos. Vieta buvo palanki tuo, kad iki jos ateiti ne pyragai. Buvom saugūs. Tikimybė, kad ramybę sudrums prašalaičiai maža. Palapinę pasistatėm apgraibomis.
ANEKDOTAS:
Sėdi mergina ir advokatas lėktuve. Advokatas siūlo merginai sužaisti paprastą žaidimą – kad nebūtų nuobodu. Ši atsisako – ji pavargo ir nori miegot. Advokatas reikalauja žaist:
– Jūs pamatysit, tai labai paprasta. Aš užduodu jums klausimą jei jūs nežinot atsakymo, jūs mokat man 5$, ir atvirkščiai.
Ji vėl atsisako.
– Na, gerai, – sako advokatas. Pakeisim taisykles: jei aš nesugebėsiu atsakyt į jūsų klausimą, aš moku jums 500$, o jei atvirkščiai – jūs man tik 5.
Mergina galiausiai sutinka. Advokatas klausia jos, kiek kilometru nuo Žemės iki Mėnulio. Ji tylėdama ištraukia 5$ atiduoda jam ir savo ruožtu klausia:
– Kas pakyla į kalną ant trijų kojų, o atgal nusileidžia ant keturių? Advokatas ilgai galvoja, ima savo notebuką, bando surast kažką naudingo internete, vėliau skambina draugams – viskas veltui. Po dviejų valandų žadina merginą ir atiduoda jai 500$. Ji juos paima ir vėl įsitaiso miegot.
Jis ją išjudina ir klausia:
– Tai koks atsakymas?
Ji tylėdama paima savo rankinuką, atiduoda 5$ advokatui ir užmiega.
Tiek apie kelionę autostopu iš Zakopanės į Slovakiją. Sekančiame straipsnyje papasakosim apie tolesnius kelionės nuotykius kelyje į Košicę – antrą pagal dydį Slovakijos miestą, apie moterį ketinusią mus apvogti Košicės traukinių stoty ir nesusipratimą su policija…