KELIONĖ Į SLOVAKIJĄ

NEPATIKĖSIT KUR NAKVOJOM ŠĮ KARTĄ

KELIONĖ Į SLOVAKIJĄ AUTOSTOPU

Rytas Zakopanėje

Išmiegoję palapinėj ant kalvos šlaito ir visą naktį kovoję su gravitacija, pavalgėm pusryčius pas vietinį ūkininką. Apie tai pasakojom įraše „Kelionė į Zakopanę„. Vakare įvyko sprogimas. Per visą dieną termose buvusi košė užrūgo ir iššovė su trenksmu. Daiktai persismelkė salstelėjančiu rūgščiu kvapu. Susitvarkę katastrofos padarinius, stovyklavietę palikom. Dienos tikslas – susiradus interneto prieigą, aprašyt vakarykščius kelionės nuotykius ir sukurti filmuką, kurį rasit šiame puslapyje. Galiausiai – tęsti kelionę į Slovakiją autostopu.

Lietuviai muzikantai

Interneto prieigą radom greito maisto restorane McDonald’s. Nuo tos dienos tapom kasdieniais McDonald’s lankytojais visą ateinantį mėnesį, kol pasiekėm Turkiją. Kamilė atsitiktinai susipažino su lietuvių muzikos grupės nariais, atvažiavusiais į Zakopanę atostogauti. Baigę pirmuosius darbus ir papietavę, išvykom Lenkijos-Slovakijos pasienio link.

Dienos tikslas – Slovakija

Pirmoji pavežė jauna mergina. Pavežė keturis kilometrus į kitą Zakopanės pakraštį. Tuomet keletą kilometrų ėjom pėsti. Kaip paskui paaiškėjo – neteisinga linkme nupėdinom daugiau nei tris kilometus. Atsitiktinai aptikom turistų mėgstamą susibūrimo vietą, Tatrų apsuptyje. Krimstis nebuvo ko – ir gražias vietas aplankėm ir pabraidyti vėsiame upelio vandenyje suspėjom.

Kelionė autostopu į Slovakiją
Kuprinės kasdien atrodė vis lengvesnės. Gal sustiprėjom? Iki sienos buvo likę apie 23 kilometrus. Praėjusius du vakarus apie 21 valandą jau statėmės palapinę – tokiu metu ima temti. Turėjom daugiau nei dvi valandas. Nežinia kiek kilometrų įveikmėm pėsti. Gal kokius 6. Svarbiausia vandens atsargų netrūko, o besižvalgant į kraštovaizdžio grožybes, laikas skriejo nepastebimai.
Pavargęs keliautojas prie užės Zakopanėje
Eilinį kartą sustojus pailsėt, prie mūsų sustojo jaunas vyriškis su autobusiuku. Iš pradžių susikalbėti sekėsi sunkiai. Buvo neaišku ar mums pakeliui. Kaip bebūtų, neilgai trukus išsiaiškinome, kad kolega ketino pavežti mus kelis kilometrus. Kaip ir kiekvienam geradariui, papasakojom jam apie savo ketinimus. Nežinojo tikėti ar ne. Atsisveikindami pasidarėm bendrą nuotrauką. Koks malonus žmogus…
Kelionė autostopu su Slovaku

Istorija kartojosi dar porą kartų. Sekančiam vairuotojui prisipažinom – „We are crazy…“. Pastarasis atsakė – „Crazy is good :D“. Išlipom kerinčio kraštovaizdžio apsupty. Sparčiai temo – seniai laikas statytis palapinę.

Paskutinė tą dieną mus pavežė linksma porelė – vyras ir žmona. Kaip įprasta, paklausė iš kur esam. „Iš Lietuvos. Ar žinot kur Lietuva? Ne visi žino. “ – atsakėm mes. Vyriškis nusijuokė – „Amerikoj gal ir nežino. Tik ne čia…“

Lenkijos – Slovakijos pasienis

Išlipom pačiame Lenkijos – Slovakijos pasienyje. Sieną kirtom pėsti laikrodžiui išmušus vidurnaktį. Nusifotografavę prie pasienio ženklo, suskubom ieškot vietos palapinei. Įsigalėjo mirtina tamsa. Palikau Kamilę saugot kuprinių ir prasibroviau pro krūmus ieškodamas nuošalesnės vietos.

Neįsivaizduoji kokioj vietoj nakvosim šianakt“ – pranešiau grįžęs. Ir iš tiesų – miegojom salelėj upės vidury, kalnų apsuptyje, vos keli šimtai metrų nuo sienos. Vieta buvo palanki tuo, kad iki jos ateiti ne pyragai. Buvom saugūs. Tikimybė, kad ramybę sudrums prašalaičiai maža. Palapinę pasistatėm apgraibomis. 

Naktis palapinėje. Lenkijos - Slovakijos pasienis
Prieš einant miegot išsimaudžiau upėje. Bialka negili, bet srauni. Akimirksniu nusinešė guminę šlepetę. Kaip bebūtų, buvau laimingas išsimaudęs. Akimirksniu atgavau jėgas. Taip ir baigėsi dar viena kelionės diena…

ANEKDOTAS:

Sėdi mergina ir advokatas lėktuve. Advokatas siūlo merginai sužaisti paprastą žaidimą – kad nebūtų nuobodu. Ši atsisako – ji pavargo ir nori miegot. Advokatas reikalauja žaist:
– Jūs pamatysit, tai labai paprasta. Aš užduodu jums klausimą jei jūs nežinot atsakymo, jūs mokat man 5$, ir atvirkščiai.
Ji vėl atsisako.
– Na, gerai, – sako advokatas. Pakeisim taisykles: jei aš nesugebėsiu atsakyt į jūsų klausimą, aš moku jums 500$, o jei atvirkščiai – jūs man tik 5.
Mergina galiausiai sutinka. Advokatas klausia jos, kiek kilometru nuo Žemės iki Mėnulio. Ji tylėdama ištraukia 5$ atiduoda jam ir savo ruožtu klausia:
– Kas pakyla į kalną ant trijų kojų, o atgal nusileidžia ant keturių? Advokatas ilgai galvoja, ima savo notebuką, bando surast kažką naudingo internete, vėliau skambina draugams – viskas veltui. Po dviejų valandų žadina merginą ir atiduoda jai 500$. Ji juos paima ir vėl įsitaiso miegot.
Jis ją išjudina ir klausia:
– Tai koks atsakymas?
Ji tylėdama paima savo rankinuką, atiduoda 5$ advokatui ir užmiega.

Tiek apie kelionę autostopu iš Zakopanės į Slovakiją. Sekančiame straipsnyje papasakosim apie tolesnius kelionės nuotykius kelyje į Košicę – antrą pagal dydį Slovakijos miestą, apie moterį ketinusią mus apvogti Košicės traukinių stoty ir nesusipratimą su policija

KATEGORIJOS

Share This

Dalintis

Dalintis straipsniu su draugais