• Kaip užsikrėtėm niežais. Tad Lo, Laosas


    Kelionė į Tad Lo kaimą

    Į Tad Lo kaimą atvykom iš anksto neplanavę. Apsilankius vietoje, vadinamoje „4000 salų“ ir grįžę į Pakse miestelį, sužinojom, kad mūsų Vietnamo vizos ims galioti tik už šešių dienų. Svečių namuose susipažinom su keliautoju iš Italijos. Vyras dviračiu apkeliavo Bolaven Plateau – Laoso regioną garsėjantį dešimtimis krioklių ir kitais gamtos stebuklais. Apsisprendėm akimirksniu – keliausim į Bolaven Plateau. „Tik į šią vietą nevažiuokit“ bedė pirštu į žemėlapį Italas. „Sutikau kelis dviratininkus, grįžusius iš ten. Vietinis jaunimėlis išmušė vienam dantis“. Sekančiu savo tikslu pasirinkom tokiais netikėtumais negarsėjantį, ramų Tad Lo kaimą, įsikūrusį greta trijų krioklių: Tad Suong, Tad Lo ir Tad Hang.

    Bolaven Plateau

    Bolaven Plateau – aukštai virš jūros lygio esantis regionas Laoso pietuose. Bolaven Plateau aukštis virš jūros lygio svyruoja nuo 1000m. iki 1350m. Vardas Bolaven veikiausiai kilo nuo Laven etninės grupės vardo. Kadaise Laven gentys dominavo tame regione, bet paskui asimiliavosi su Lao etnine grupe, kuri šiuo metu sudaro apie 60 procentų Laoso populiacijos. Dėl didelės altitudės Bolaven Plateau regione visada keliais laipsniais vėsiau nei kur kitur Laose. Man, nemėgstančiam didelių karščių, tai puiki žinia.

    Bolaven plateau

    Bolaven Plateau.

    Nuotykiai Tad Lo

    Kaip Tad Lo kaime užsikrėtėm niežais

    Tad Lo patyrėm ir gerų ir blogų nuotykių. Viešnagę šiame rojaus kampelyje gerokai apkartino tai, kad abu su Kamile užsikrėtėm niežais. Tai nutiko turbūt žinomiausiuose Tad Lo nakvynės namuose – Mama Pap’s.

    Vos atvykę susigundėm patrauklia kaina. Nakvynė dviems asmenims palėpėje įrengrame kokių 14 vietų miegamajame abu mokėjom mažiau nei 3 eurus už naktį. Vieta buvo jaunimo mėgstama, o joje dirbo nežinia kiek laiko Tad Lo gyvenanti prancūzaitė. Rodos, kas blogo galėtų nutikti. Tik viena problema – kaip paskui paaiškėjo, užvalkalai ten labai retai keičiami. Puiki terpė veistis parazitams.  Mūsų lovos viduryje netgi buvo pelyti pradėjusi drėgna dėmė. Kaip sakoma „Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“. Padarėm išvadą, kad pigiam irgi. Svarbiausia, kad yra stogas virš galvos.

    Mama paps svečių namai. Tad Lo kaimas

    Mama Pap’s svečių namai. Būtent čia užsikrėtėm niežais.

    Mama Pap’s svečių namuose nakvojom dvi naktis. Kad kažkas negerai pajutom jau pirmąją naktį. Apie ketvirtą valandą ryto pradėjo beprotiškai niežėti kojų tarpupirščius ir blauzdas. Kad užvalkalai seniai keisti net neabejojom. Bala žino kiek savaičių ir kelios dešimtys žmonių tuose pačiuose miegojo. Kaip bebūtų, kad galėjom užsikrėsti parazitais tada dar neįtarėm: gal niežti nuo nešvarios patalynės, o gal priešingai – alergija nuo neaiškaus muilo, tą dieną pirkto tame pačiame Tad Lo kaime.

    Atsikėlus ryte niežulys dingo. Viskas tapo aišku tik sekančią naktį. Tam tikrose vietose atsirado rausvų taškiukų, o niežėjimas tapo sunkiai pakeliamas. Pabudęs išgirdau, kad gretimose lovose nakvoję keliautojai irgi kasėsi lyg išprotėję. Galvoje buvo vienintelė mintis – vos išaušus nešdinsimės.

    Mama Pap’s svečių namai keliautojų mėgstami dėl dviejų priežasčių: dėl puikaus ir pigaus maisto milžiniškų porcijų ir dėl svečių namų savininkės draugiškumo. Savininkę visi taip ir vadino – mama, o už maistą ir nakvynę buvo galima nemokėti iki pat išvykimo dienos. Tereikėjo kaskart pernakvojus, užsisakius patiekalą, ar pačiam pasiėmus gėrimų iš nuolat papildomo šaldytuvo pasižymėti „skolų knygoje“. Išvykstant niekas net neketino tikrinti ar teisingą pinigų sumą mokame. Vienintelė Mama Pap’s juoda dėmė – nešvara miegamąjame, todėl nakvoti ten tikrai nepatariame.

    Mama Pap's blynai su bananais

    Mama Pap’s „pusmetriniai“ blynai su bananais ir šokoladu.

    Vos prašvitus susikrovėm daiktus ir „movėm“ ieškoti kitos vietos. Sumokėję vos vienu euru daugiau, gavom naujos statybos medinį privatų vasarnamį (bungalow) su ventiliatoriumi, švaria patalyne ir nauju tinkleliu nuo uodų.

    Tą dieną niežėjimas vis stiprėjo su kiekviena valanda ir atsirado vis naujų dėmėlių naujose kūno vietose. Vos įėję į savo naują kambarėlį, nei vieno daiktelio nedėjom ant lovos. Būbus ilgai „brūžinom“ su muilu ir pruopščiai nusiprausę apsirengėm švariais rūbais. Visus pastaruoju metu liestus daiktus stengėmės kaip įmanoma geriau nuvalyti drėgnomis spirituotomis servėtėlėmis.

    Nepaisant visų pastangų, kitą dieną niežulys vis dar kamavo. Internete paskaitę apie įvairius parazitus, pagal simptomus padarėm išvadą, kad užsikrėtėm niežinėm erkėm. Ačiū „Google’ui“ visagaliam, kad nesunkiai radom informacijos apie šiuos parazitus. Ėjom į gretimame kaime esančias vaistines ieškoti tam tikrų vaistų.

    Internete perskaitėm, kad vaistai nuo niežų būna dvejopi: vieni efektyvūs tik naikinant pačias niežines erkutes, o kiti padeda kovoje ir su jau odoje padėtais kiaušinėliais. Būtent tokio tepalo, kokio ieškojome, vaistinėje neradom. Vaistininkė tik gūžčiojo pečiais. Programėlės „Google translate“ lange parodėm jai žodžio „niežai“ vertimą į lao kalbą. „Aaa“ palinksėjo ji ir atnešė Laose gaminamo tepalo nuo niežų. Nusipirkom jo tiek, kad užtektų išsitepti visą kūną daug kartų, nes buvom skaitę, kaip sunku su šiais parazitais kovoti.

    Laimei niežulys dingo per porą dienų, o dėmėlės pilnai pasišalino per kokias penkias dienas. Paskui dar kremu tepėmės profilaktiškai. Baisu ir pagalvoti, kaip būtume kentėję jei būtume dar labiau uždelsę imtis veiksmų.

    Tad Lo kriokliai

    Nepaisant nemalonumų, apie kuriuos katik pasakojau, tos kelios dienos Tad Lo kaime, buvo šauniausios per kelis pastaruosius mėnesius. Nors buvo sausasis metų laikotarpis, ir Tad Suong, Tad Lo ir Tad Hang kriokliai nebuvo tokie galingi, kaip lietinguoju – buvimas prie jų tarytum suteikė naujų jėgų. Kasdien sutinkami prijaukinti drambliai ir laisvėje laisvai besiganantys gyvuliai (ožkos, kiaulės su įvairiaspalviais paršiukais ir t.t.) taip pat suteikė daug žavesio.

    Tad Lo krioklys

    Garsusis Tad Lo krioklys.

    Sunkiausia buvo pamatyti Tad Suong krioklį. Kitaip nei Tad Lo ir Tad Hang, esantys prie pat kaimelio, Tad Suong buvo už kokių aštuonių kilometrų kelio. Pakeliui link Tad Suong užklydom į autentiškiausius matytus Laoso kaimelius, į kuriuos dar tik pradėjusi kelti koją civilizacija.

    Tautvydas Šlevas eina link Tad Suong krioklio. Kelionė į Laosą. Kelionių blogas.

    Pasivaikščiojimas link Tad Suong krioklio.

    Tad Suong Waterfall

    Nors sausuoju metų laikotarpiu Tad Suong krioklys ne itin įspūdingas, pati kelionė iki jo per gamtos stichijų išgraužtas uolas buvo įsimintinas nuotykis. Viršuje vaikščioję žmonės atrodė it skruzdėlytės.

    Kaip besimaudydamas po Tad Hang kriokliu paslydau ir trenkiausi galva į uolą 😀

    Pažintis su Tad Hang kriokliu buvo skausmingiausia, todėl ir įsiminė labiausiai, bet gerai tai, kas gerai baigiasi. Maudytis eidavom į tam tinkamą vietą netoli Tad Hang. Kartais matydavom vietinius, kai kuriose vietose besimaudančius po pačiu kriokliu. Žinoma tai įmanoma tik sausuoju metų laiku, kai srovė palyginus silpna. Įsigudrinau pabandyti ir aš… Pažintį su Tad Hang prisiminsiu dar ilgai. Paslydęs supratau, kokia gamtos jėga beribė, kad ir kokie mes žmonės kartais jaučiamės visagaliai… Į žaidimą „akmuo, popierius, žirklės“ įterpus dar vieną elementą „galvą“, akmuo neabejotinai būtų už pastarąją stipresnis. Laimei uola nenukentėjo, o veidas atsipirko nubrozdinimu.

    Akimirkos

     

    Komentarai
Comments are closed.