KELIONĖ AUTOSTOPU Į MELAKĄ IR BATU PAHAT

KĄ PAPASAKOSIM ŠĮ KARTĄ?

Praėjusį kartą pasakojom apie nuotykius Malaizijos sostinėj Kvala Lumpūre. Pasidalinom keliais sužinotais faktais ir papasakojom apie pažintį su Uzbekistano verslininkais Port Diksono kurorte. Vos neapsemti potvynio, sėkmingai išmiegojom paplūdimy ir atėjo laikas tęst kelionę į Azijos galiūną – Singapūrą, kuris tuo pačiu metu yra ir miestas ir valstybė. Šį kartą papasakosim apie kelionę autostopu į Melaką ir Batu Pahat, apie kelias dienas praleistas su Muhametu ir jo šeima atokiame Malaizijos kaime ir apie ten pat sutiktus keliautojus iš Ukrainos. Pamatysit Kamilės sukurtą filmuką. Beje, Muhametas ketina mus aplankyti Lietuvoje per 2017m. Kalėdas. Laukit naujienų…

KAS TA MELAKA?

Melaka yra 500 tūkst. gyventojų turintis miestas, įsikūręs prie Melakos upės žiočių. Metams bėgant, miesto valdovai nuolat keitėsi. Melaką įkūrė bičas vardu Parameswara – paskutinis Singapuros karalystės valdovas, valdęs nuo 1389 iki 1398m. 1511m. miestą užėmė neklaužados portugalai. Tam jiems užteko 18 laivų ir 1200 vyrų kariuomenės. 1641m. su sultono Johorės pagalba, olandai išvijo portugalus ir valdė sekančius 57 metus. 1824m. olandai pasirašė sutartį su anglais, kuria perleido Melaką mainais į žemes Sumatros saloj.

KAIP SEKĖSI KELIAUT Į MELAKĄ AUTOSTOPU?

Kelionė neprailgo. Nuo Port Diksono paplūdimio, kuriame nakvojom, iki Melakos vos  80km. Malaizijos keliai geri. Ilgai stovyniuot irgi neteko. Pirmoji sustojo į darbą važiavusi moteris. „Į Melaką taip vargu ar nukeliausit. Šiuo keliu ten važiuoja labai nedaug automobilių“ atkalbėti bandė moteris. Jau senokai tokiais įspėjimais nebetikim, todėl ir šį kartą nepatikėjom. Moteris vis negalėjo patikėt, kad taip keliaujam savo noru, o ne bėdos ar pinigų stygiaus verčiami. „Galiu nuvežt jus į autobusų stotį“ kartojo ji.

Išleisti mažam kaimely „vidury niekur“ nusiteikėm, kad šį kartą teks palaukt ilgai. Kur tau… Apakino iš tolo švytinčios Malaizijos kinų šypsenos. Kompaktiški žmogeliai, kompaktiškas ir automobilis. Kamilės meškutis Kevinas tik vargais negalais tilpo bagažinėje, kartu su kuprinėmis. Su linksmais pašnekovais kelionės neprailgsta. Porelė pavežė į patį miesto centrą. Kaip visada traukėm į McDonald’s restoraną, nes, kad ir kokiu šlamštu šie šeria žmoniją – nemokamas bevielis McDonald’s internetas niekada nepaveda.

Kur paslėptas „kabliukas“?

Susisiekėm su pagyvenusiu žmogeliu, žadėjusiu priglaust nakčiai. Paaiškėjo papildomos sąlygos. Žmogus prašė sumokėt užstatą, kuris ateityje būtų gražintas tik jei tris dienas padėtume persikraustyt į naujas patalpas, dažyt sienas ir atlikt kitus įsikūrimo naujuose namuose darbus. Už tris dienas vyriškis pažadėjo keturias nemokamas nakvynes mums paskirtame kambaryje.

Neturėdami kitos išeities būtume sutikę, bet nuojauta sakė, kad kažkur „paslėptas kabliukas“. Melakoj užsibūt tris dienas nebuvo jokio noro. Laimei pačiu laiku parašė vienas vaikinukas iš CouchSurfing.com. Nuramino, kad jei tik tenkina nakvynė ant grindų, esam laukiami. Nakvynė ant grindų mus tenkino labai, todėl už valandžiukės jau dardėjom viešuoju transportu į naujus trumpalaikius namus.

Ištisus šimtmečius Melaka buvo svarbus uostamiestis. Tik pastaraisiais dešimtmečiais ją nukonkuravo kosminiu greičiu augantis Singapūras. Gaila, kad mūsų bičiulis dirbo skerdykloj, naktinėje pamainoje. Dieną jis miega, todėl su miestu susipažinom savarankiškai. Keista, bet labiausiai nustebino miesto papuošimai. Daug kur, ypač prekybos centruose, kabėjo girliandos ir blizgėjo Kalėdinės eglutės. 61.3% Malaizijos gyventojų yra musulmonai ir vos 9.2% – krikščionys, o Kalėdos juk krikščioniška šventė.

RIEDAM Į BATU PAHAT

Melakoj net stabdyti neprireikė. Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį“. Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu. Labai malonūs žmonės. Padėjo mums prisiminti dėl kokių akimirkų jau penktą mėnesį bastomės po pasaulį.

 

30km. į priešingą pusę

Pasirodo Sayedas – didis keliautojas, dažnai atvykstantis į Europą. Šiuo metu dirba tarptautinėj kompanijoj ir neretai darbo reikalais vyksta į Vokietiją. Kai buvo jaunesnis mėgo keliaut autostopu po Malaiziją kaip mes. Nors Sayedas su žmona ketino pavežt tik iki Melakos pakraščio, kol vaišinomės kokoso kokteiliais, atvežė net 30km. iki Muaro – visiškai į priešingą pusę nei jo namai. Pasidarė nesmagu, bet vyras pasitaikė užsispyręs ir neleido atsisakyt. Va čia tai žmogus. Kitą dieną Sayedas teiravosi ar viskas gerai ir kur šiuo metu esam.

„No money…“

Muare turėjom nedidelį nuotykį. Įsėdę į automobilį supratom, kad vyras nori pinigėlio užsidirbti, todėl jam sustojus degalinėj ir paprašius „petrol money“ atsakėm „no money“, pasiėmėm iš bagažinės kuprines ir išėjom. Dar vienas vairuotojas, už paslaugas prašantis daugiau, nei taksistas paprašytų.

Pirmasis lietus per 4 mėnesius

Netrukus prasidėjo lietus. Per kelis kelionės mėnesius, tai buvo pirmas kartas, kai lietus užklupo betranzuojant. Malaizijoj lietus nieko nestebina. Pila it iš kibiro gana dažnai. Laimei pasigailėjo vietinis verslininkas. Priėmė prieglobstin į savo naujutėlaitį automobilį. Vyrukas sakė jaunystėj ir pats daug tranzavęs. Keliauti norėjo, o pinigų nebuvo. „Tais laikais visi tranzuodavo. Tai buvo normalu. Dabar Malaizijoj niekas to nebedaro. Jaunimas mano, kad priimti nepažįstamą žmogų į automobilį nesaugu“ sakė jis. Atvažiavus į biurą, vairuotojas informavo, kad jei valandą palauksim, jo sūnėnas nuveš mus tiesiai į Batu Pahat. Taip ir padarėm.

VIEŠNAGĖ MALAIZIJOS KAIME

Batu Pahat pasitiko Muhamedas. Susisiekėm su juo CouchSurfing.com svetainėje. Kartu su Muhamedu pasitikt mūsų atvažiavo ukrainiečiai Daria ir Oleksis. Porelė keliavo po Aziją jau 8 mėnesius. Kelionė į Muhamedo namus truko gerą pusvalandį. Gyvena jis su tėvais, seserimi ir broliu, mažame kaimelyje, 25km. nuo Batu Pahat. Kaip paskui paaiškėjo, beveik visi kaimelio gyventojai yra Muhamedo giminės: dėdės , tetos, pusbroliai ir pusseserės. Šeimos Malaizijoj didelės. Tiesa, šiais laikais situacija keičiasi ir jauni žmonės nebenori turėt tiek daug vaikų.

 

Krikščionė – netinkama nuotaka

Muhamedo mama pasakojo, kad kartą jos sūnus buvo susiradęs merginą. „Iškart mačiau, kad ji jam netinkama. Mergaitė buvo iš turtingos šeimos. Mūsų šeimoje ji nebūtų pritapusi“ porino ji. Malaizijoj sūnūs labai atsižvelgia į tėvų nuomonę, renkantis nuotaką. Kartą Muhamedas užsiminė, kad susipažino su žavia mergina, bet jiems nebuvo lemta draugauti, mat ji krikščionių tikėjimo, o jis – musulmonas.

Tradiciniai malaizietiški namai

Atvykom į Muhamedo namus penktadienį, o išvykom – sekmadienį vakare. Per tą laiką spėjom susipažinti su puse kaimo, pasisvečiuot ne vienuose namuose. Europietis tame krašte didelė retenybė. Ką jau kalbėti apie keturis. Aplankėm Muhamedo dėdę ir jo kaimyną. Kaimynas – visų gerbiamas bendruomenės narys, gyvenantis dideliuose prabangiuose namuose. Pasirodo jo namas – tipinis malaizietiškas būstas. Raudonais marškinėliais – Muhamedo dėdė, o mėlynais – pats Muhamedas.

Muhamedo mama

Muhamedo mama turbūt buvo vienas charizmatiškiausių žmonių, sutiktų per tuos 11 mėnesių. Nei akimirkos rimties, nei lašo nusivylimo gyvenimu ar nuovargio apraiškų. Ji buvo tarsi jaunystės užtaisas, kuriam gyvenimas – pats džiaugsmingiausias nuotykis. Verčiasi ji vestuvių organizavimu.

Kaip suprantu, iš to šeima gauna diždžiausias pajamas. Tai visiškai nestebina. Kadaise manėm, kad Irano vestuvės, su 500 svečių jau didelės. Malaizijoje dalyvių būna nuo 1000 iki 1500. Pakviečiamas visas kaimas. Tada dar nežinojom, kad už poros mėnesių, mūsų su Kamile keliai trumpam išsiskirs. Jai teks į Malaiziją grįžti dar kartą ir būtent tada ji sudalyvaus malaizietiškose vestuvėse ir pamatys viską iš arti. Apie tai daugiau papasakosiu ateityje.

 

Malaizija – viena iš didžiausių palmių aliejaus gamintojų pasaulyje

Vieną rytą, kartu su visa Muhamedo šeima ir ukrainiečiais Daria ir Oleksiu, vykom į svečius pas Muhamedo šeimos draugus. Kadangi vietos automobilyje nebuvo pakankamai, mes su Kamile važiavom motociklu. Tie draugai pasirodo rimti palmių augintojai. Jiems priklauso milžiniška šių medžių plantacija, kurioje dirba keletas samdomų darbuotojų. Apie palmes sužinojom kelis negirdėtus faktus.

ĮDOMŪS FAKTAI APIE PALMES:

  • Malaizija yra viena svarbiausių palmių aliejaus gamintojų pasaulyje. 2002 m. Malaizija pagamino net 50% viso pasaulio palmių aliejaus produkcijos. Šiuo metu berods Malaiziją nukonkuravo Indonezija, tačiau didelė dalis Indonezijos palmių plantacijų priklauso Malaizijos ir Singapūro verslininkams.
  • Palmės yra patys pelningiausi Malaizijos augalai. 2011 m. Malaizija eksportavo palmių vaisių ir jų gaminių už 27 mlrd. dolerių.
  • Palmės iš kurių vaisių gaminamas palmių aliejus, į Malaiziją buvo atgabentos tik 1870m. iš Vakarų Gvinėjos, esančios Afrikoje. Ilgainiui palmes auginti tapo pelningiau nei kaučiukmedžius (gumos medžius).
  • Borneo saloje gyvenantiems ūkininkams didelis skausmas yra drambliai. Šie milžinai tiesiog dievina kokoso riešutus, net jeigu jie pusiau supuvę. Priėdę supuvusių kokosų drambliai kaip mat pasigeria ir elgiasi atitinkamai.

Nuotykiai prie ežero

Žvejyba Malaizijoj labai populiari. Prie kiekvieno ežero ar upės rikiuojasi eilės žvejų. Kas tingi žvejoti su meškere ir žino tam tinkamą vietelę – žvejoja su tinklu. Muhamedo dėdei žvejyba nenusisekė. Galima numanyti, kad dėl to kaltas į ežerą it koks ruonis įšokęs ir žuvis išbaidęs sūnus.

Su žvejais fotografavomės bent aštuonis kartus. Kartą priėjo kelios mergaitės ir pasiteiravo ar galėtume nusifotografuoti „laisvuoju“ stiliumi jų Instagramo puslapiui. Delnas prie veido pasirodo reiškia „laisvąjį stilių“. Malaiziečiams europiečiai atrodo neįprastai. Kamilė buvo aukštesnė už visus sutiktus vyrus. Šviesūs plaukai ten itin retas reiškinys ir tikrai neegzistuoja tarp grynakraujų vietinių. Ukrainietis Oleksis susilaukė visų simpatijų, nes vilkėjo tradicinį malajų rūbą. Išmėginti nesiryžau.

LAIKAS TĘSTI KELIONĘ. KUR KELIAUSIME TOLIAU?

Po kelių dienų praleistų su Muhamedu ir jo šeima, atėjo laikas tęst kelionę. Visada sakėm – į Singapūrą keliausim tik tuomet jei rasim, kas priimtų nakvynei. Singapūras – turtingas ir modernus miestas, todėl ir kainos ten atitinkamos. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet radom įdomią Facebook grupę pavadinimu „Singapūro lietuviai“. Į mūsų skelbimą atsišaukė jauna lietuvių šeima. Pas teisininką Mohamedą ir jo nuostabią šeimą dar sugrįšim, tačiau kitas mūsų istorijos etapas kelsis į tautų katilą, griežtomis taisyklėmis saustomą, bet neabejotinai klestintį miestą-šalį – Singapūrą…

ĮDOMŪS FAKTAI APIE MALAIZIJĄ:

  • Gerokai anksčiau nei ši šalis buvo imta vadinti Malaizija, graikų-romėnų geografas Ptolemėjus pavadino šį kraštą Aurea Chersonesu, kas reiškia Aukso miestas. Šis vardas buvo rastas jo veikale „Geografia“, parašytame maždaug 150 metais.
  • Malaizijos gyventojai yra draugiškiausi žmonės pasaulyje… na, bent jau Facebook’e. Vidutinis malaizietis turi 233 Facebook draugus – daugiausiai pasaulyje. Antroje vietoje brazilai, vidutiniškai turintys 231 draugą, o trečioje – norvegai su savo 217 draugų. Beje, tai 2010m. duomenys. Nuo tada situacija galėjo pasikeisti.

SEKITE KAMILĘ

2 days ago
  • 22
  • 1
2 days ago
  • 33
  • 0

KATEGORIJOS

SEKITE TAUTVYDĄ

Tapk mūsų patronu 🙂
Share This

Dalintis

Dalintis straipsniu su draugais