• Kelionė autostopu į Melaką ir Batu Pahat. Kelios dienos Malaizijos kaime


    Kelionė autostopu per Malaiziją per kelias dienas garantavo daug nuotykių. Pernakvoję Port Dickson paplūdimyje ir vos išvengę potvynio atsikėlėm su šviesa. Sekanti tarpinė stotelė kelyje per Malaiziją į Singapūrą buvo svarbus uostamiestis Melaka (Melacca). Praleidę naktį vietinio vaikinuko namuose pakeleivingais automobiliais nusigavom į Batu Pahat, kur mus pasitiko Muhamedas (Muhhamad), pastaruoju metu padėjęs nevienam keliautojui. Kartu su Muhamedu ir jo šeima, bei keliautojų iš Ukrainos porele praleidom visą savaitgalį. Per tą laiką spėjom susipažinti su eilinės malajų šeimos gyvenimu, papročiais ir žinoma su visais kaimynais, bet apie viską nuo pradžių…

    Kelionė į Melaką (Melacca)

    Kelionė autostopu į Melaką labai neprailgo. Nuo Port Dickson paplūdimio, kuriame nakvojom iki Melakos vos  kilometrų, o Malaizijos keliai geri. Ilgai laukti neteko. Pirmoji sustojo į darbą važiavusi moteris. „Į Melaką taip vargu ar nukeliausit. Šiuo keliu į Melaką važiuoja labai nedaug automobilių“ atkalbėti bandė moteris. Jau senokai tokiais įspėjimais nebetikim, todėl ir šis kartas ne išimtis.

    Kelionė autostopu aplink pasaulį.

    Kelyje Port Dickson – Melaka sutikta moteris, vis negalėjo patikėti, kad šitaip keliaujam savo noru, o ne kokios bėdos ar pinigų stygiaus verčiami. „Galiu nuvežti jus į autobusų stotį“ kartojo ji. 🙂

    Išleisti mažam kaimely „vidury niekur“ nusiteikėm, kad šį kartą teks palaukt ilgokai, bet kur tau… Apakino iš tolo švytinčios Malaizijos kinų šypsenos. Kompaktiški žmogeliai, kompaktiškas ir automobilis. Kamilės meškis Kevinas tik vargais negalais tilpo bagažinėje kartu su kelioninėmis kuprinėmis. Laimei ant galinės sėdynės mums vietos buvo daugiau nei mūsų pliušiniam kolegai bagažinėje.

    Su linksmais pašnekovais jokia kelionė neprailgsta. Porelė atvežė mus į patį miesto centrą. Kaip visada traukėm į McDonald’s, nes kad ir kokiu šlamštu jie šeria žmoniją, nemokamas bevielis internetas McDonald’s niekad nepaveda.

    Autostopu atvykome į Melaką.

    Melakoje gyvenančių ir restoraną turinčių kinų porelė. Kelionė autostopu per Malaiziją.

    Susisiekėm su vienu pagyvenusiu žmogeliu, žadėjusiu priglausti mus nakčiai. Netikėtai paaiškėjo papildomos sąlygos. Žmogus prašė sumokėti jam užstatą, kuris ateityje būtų gražintas tik jei tris dienas padėtume jam persikraustyti į naujas patalpas, dažyti sienas ir atlikti kitus įsikūrimo naujuose namuose darbus. Už tris dienas vyriškis pažadėjo keturias nemokamas nakvynes mums paskirtame kambaryje.

    Neturėdami kitos išeities būtume sutikę, bet nuojauta sakė, kad kažkur „paslėptas kabliukas“, o ir Melakoj užsibūt net tris dienas sau leisti negalėjom. Laimei pačiu laiku parašė Melakoje gyvenantis vaikinukas (ir vėl dėkingi esam CouchSurfing.com), kad jei mus tenkina nakvynė ant grindų, esam laukiami. Nakvynė ant grindų mus tenkino net labai, todėl už valandžiukės jau dardėjom vietiniu Melakos autobusu į naujus trumpalaikius savo namus.

    Melaka, Malaizija

    Šis vyrukas dirba naktinėje pamainoje skerdykloje. Į darbą išeina 16:00, o grįžta vėlai naktį, todėl gavom namų raktus ir galėjom išeiti ir pareiti kada panorėję.

    Melaka ištisus šimtmečius buvo svarbus uostamiestis. Tik pastaraisiais dešimtmečiais Melaką nukonkuravo neįtikėtinu greičiu stiprėjantis Singapūras. Deje namų šeimininkas buvo užsiėmęs ir negalėjo aprodyti gražiausių Melakos vietų, bet gavom pakvietimą apsilankyti jo gimtąjame mieste ateityje.

    Melacca shopping mall

    Kalėdiniai papuošimai Melakos prekybos centre. Keista matyti Kalėdinius papuošimus, kai už prekybos centro lango kepino 30 laipsnių karštis. Nors Malaizijoje didžiąją dalį populiacijos sudaro musulmonai, krikščionys ir kitų religijų atstovai taip pat sudaro reikšmingą dalį. Tik nesuprasi labiau vietiniams ar turistams skirti krikščioniškos šventės papuošimai (Kalėdų eglutė, šis elnias ir daug kitų)… 🙂

    Autostopu iš Melakos į Batu Pahat

    Norintiems išgirsti apie kasdien už kampo tykančius pavojus ir nelaimes musulmoniškame krašte turim nekokių naujienų – Malaizijoje keliauti lengva ir saugu. 🙂

    Melakoje net stabdyti neprireikė. Pro šalį važiavę sutuoktiniai musulmonai švenčiantys 24 metus santuokoje mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu jus iki autostrados kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį“.

    Sutuoktiniai musulmonai Malaizijoje

    Šie žmonės pamatę mus apsisuko ir grįžo paklausti kaip galėtų padėti. Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo visų kitų – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta jos pageidavimu. Labai malonūs žmonės. Padėjo mums prisiminti dėl kokių akimirkų jau penktą mėnesį bastomės po pasaulį…

    Pasirodo Sayedas ir pats keliautojas aplankęs pusę Europos ir daug kitų kraštų. Šiuo metu jis dirba tarptautinėje kompanijoje ir dažnai darbo reikalais vyksta į Vokietiją. Kai buvo jaunesnis mėgo keliauti po Malaiziją kaip mes.

    Nors Sayedas su žmona žadėjo pavežti tik iki Melakos pakraščio, kol vaišinomės jo nupirktais kokoso kokteiliais pasiryžo mus nuvežti net iki Muaro, esančio 30 kilometrų į priešingą pusę nei jo namai. Pasidarė nesmagu, bet vyras pasitaikė užsispyręs ir neleido atsisakyti. Va čia tai žmogus. Kitą dieną gavom iš Sayedo žinutę, kurioje jis teiravosi ar sėkmingai pasiekėm kelionės tikslą.

    Kelyje Muar – Batu Pahat

    Pakeleivingais automobiliais keliavome iš Muar į Batu Pahat Malaizijoje.

    Keliautoja Kamilė kelyje Muar – Batu Pahat. 🙂

    Muare turėjom nedidelį nuotykį su vienu vairuotoju. Įsėdę į automobilį supratom, kad vyras nori pinigėlio užsidirbti, todėl jam sustojus degalinėj ir paprašius „petrol money“ atsakėm „no money“, pasiėmėm iš bagažinės kuprines ir išėjom.

    Netrukus prasidėjo lietus. Per kelis kelionės mėnesius tai turbūt buvo pirmas kartas, kai lietus užklupo betranzuojant. Malaizijoj lietus nieko nestebina. Ten pila it iš kibiro gana dažnai.

    Laimei pasigailėjo vietinis verslininkas ir priėmė prieglobstin į savo naujutėlaitį automobilį. Vyrukas sakė jaunystėj ir pats daug tranzuodavo. Keliauti norėdavo, o pinigų nebuvo. „Tais laikais visi tranzuodavo. Tai buvo normalu. Dabar Malaizijoj niekas to nebedaro. Jaunimas mano, kad priimti nepažįstamą žmogų į automobilį nesaugu“ sakė jis.

    Atvažiavom į to žmogaus biurą. Sakė jei valandą palauksim, jo sūnėnas nuveš mus tiesiai į Batu Pahat. Taip ir padarėm.

    Automobilių stovėjimo aikštelė

    Laukėm kol žmogus baigs darbus ir galės mus nuvežti į Batu Pahat.

    Viešnagė Malaizijos kaime

    Batu Pahat mus pasitiko Muhamedas iš CouchSurfing.com. Kartu su juo atvažiavo Daria ir Oleksiy iš Ukrainos, keliaujantys po Aziją 8 mėnesius. Į Muhamedo namus važiavom gerą pusvalandį. Gyvena jis su tėvais, seserimi ir broliu mažame kaimelyje 25km nuo Batu Pahat. Kaip paskui paaiškėjo, beveik visi kiti kaimelio gyventojai Muhamedo giminės: dėdės , tetos, pusbroliai ir pusseserės ir ne visi vieni kitus pažįsta. Šeimos Malaizijoje didelės. Tiesa, šiais laikais situacija keičiasi ir jauni žmonės nebenori turėti tiek daug vaikų.

    Malaizijos kaimas

    Kairėje Muhamedo dėdė gyvenantis kaimynystėje, o dešinėje pats Muhamedas.

    Atvykom į Muhamedo namus penktadienį, o išvykom sekmadienį vakare. Per tą laiką spėjom susipažinti su puse kaimo, pasisvečiuot ne vienuose namuose. Europietis tame krašte didelė retenybė. Ką jau kalbėti apie keturis.

    Oleksis, Daria ir mes tradiciniame malajų name. Į svečius pakvietė Muhamedo dėdės kaimynas :D

    Oleksis, Daria ir mes tradiciniame malajų name. Į svečius pakvietė Muhamedo dėdės kaimynas 😀

     

    Medinis reguliuojamas gultas

    Tradicinis malajų „stomatologo krėslas“ 😀

     

    Skina kokoso riešutą palmių plantacijoje

    Kur pasisuksi, visur Malaizijoj palmių plantacijos. Iš vietinių girdėjom „palaukit kol nuvažiuosit į Indoneziją. Ten jų nepalyginamai daugiau“.

     

    Pažintis su Malaizijos palmių plantacija

    Į palmių plantaciją mus atsivežė Muhamedo mama. Plantacija priklausė jos draugams, todėl buvom šiltai sutikti.

     

    Muhamedo mama

    Kairėje Muhamedo mama, kuri kelias dienas gamino mums spurgas ir džiugino humoro jausmu. 😀

    Žvejyba Malaizijoj

    Žvejyba su tinklu

    Žvejyba Malaizijoj labai populiari. Prie kiekvieno ežero ar upės rikiuojasi šimtai žvejų. Kas tingi žvejoti su meškere ir žino tam tinkamą vietelę – žvejoja su tinklu. Muhamedo dėdei žvejyba nenusisekė. Galim numanyti, kad dėl to kaltas į ežerą it koks ruonis įšokęs ir visas žuvis išbaidęs jo sūnus.

     

    Žvejai prie ežero

    Žvejoti prie ežero tąkart susirinko kelios dešimtys žvejų.

     

    Free style photography

    Žvejybos Malaizijoje ypatumai. Merginos sakė nori nusifotografuoti „Free style“ stiliumi. Tai paaiškina, kodėl taip prie veido laiko rankas.

     

    Pasivaikščiojimas ežero pakrante

    Pasivaikščiojimas prie ežero su Muhamedu, Oleksiu ir Daria.

    Atsisveikinimas. Laikas tęsti kelionę

    Po kelių dienų praleistų su Muhamedu ir jo šeima, atėjo laikas vykti į Johor Bahru- miestą esantį pasienyje su Singapūru.

    Vakarienė

    „Paskutinė vakarienė“ prieš paliekant Batu Pahat ir išvykstant į Johor bahru. Fotografija iš Muhamedo archyvo.

    Iki Batu Pahat pametėjo Muhamedo tėtis ir mama, o ten jau laukė katik darbus baigęs naujas mūsų draugas teisininkas Mahomedas.

    Atsisveikinimas

    Laikas atsisveikinti su Muhamedu ir jo šeima.

    Singapūre praleidom tris dienas. Gyvenom su jauna Singapūro lietuvių šeima. Su Mahomedu dar susitikom grįžę į Malaiziją, bet apie tai papasakosim kitą kartą. 🙂

    Komentarai
Comments are closed.