AUTOSTOPU PER MALAIZIJĄ

 Tailande pasigedę tų atsitiktinių pažinčių su nuoširžiais žmonėmis, kurias suteikia kelionės autostopu, pagaliau atvykom į Malaiziją. Nuo Tailando – Malaizijos pasienio miestelio pakeleivingais autobusais kilometras po kilometro traukėm į pietus. Pirmiausiai norėjom aplankyt malaizijos sustinę – Kvala Lumpūrą.

Čiangmajaus į Padang Besarą – patį piečiausią Tailando tašką, traukiniu keliavom dvi paras. Sustojom tarpinėse stotelėse: Bankoke ir Nakhon Si Thammarate . Įdomiausia kelionės dalis buvo pažintis su pensijinio amžiaus keliautoju iš Kanados. Vyriškis pasakojo, kad turi jaunesnę žmoną. Kol ši išeis į pensiją praeis dar pora metų. Tuo metu kanadietis neketina sėdėt namie ir laukt mirties. Jis ketina keliauti. Po poros metų turbūt prisijungs ir jo žmona. Mūsų keliai išsiskyrė Malaizijos pasienyje. Artimiausias vyriškio tikslas – Pulau Pinang sala. Ten jis ketino kreiptis į Indonezijos ambasadą, kur tikėjosi gauti 3 mėnesių vizą.

KELIONĖ Į KVALA LUMPŪRĄ

Galbūt tiesiog gimėm po laiminga žvaigžde, nes vairuotojai stojo noriai ir buvo geraširdiškai nusiteikę. Perspėjo saugotis kely tykančių pavojų. Anot jų, Malaizija nesaugi vieta keliaut autostopu. Iš pažių „hičhaikerių“ buvom girdėję kitokių atsiliepimų. Kadangi taip ar taip 100% saugi vieta žemėj turbūt neegzistuoja, apsisprendėm surizikuot.

Kelionės autostopu ypatumai

Iš pradžių bandėm kalbint žmones degalinėj. Pagal pirmą automobilio numerio raidę galima spręst, iš kokio Malaizijos regiono yra automobilis. Ši taktika nepasitvirtino. Žmonės aiškino, kaip susistabdyt taksi ar surast autobusų stotį. Geriau sekėsi kelyje. Nuo Pedang Besaro pėsti paėjom 2 kilometrus, kol radom idealią vietą automobiliams stabdyt. Sustojo vyrukas iš nuotraukos ir pavežė gerą atkarpą. Žmogus sakėsi esąs agronomas. Jis pavežė mus apie 140 kilometrų iki Sungai Petani  ir pavaišino pietumis tradiciniame tajų restorane.

Desertui valgėm itin įdomų patiekalą, vadinamą „Ais Kacang“. Tai reiškia – pupelių ledai. Šis patiekalas dar vadinamas ABC, o tai yra žodžių „Air Batu Campur“ trumpinys, reiškiantis ledų mišinį.

MEŠKOS PASLAUGA

Esam dėkingi šiam žmogui, bet kaip paskui paaiškėjo, jis padarė mums meškos paslaugą. Pažadėjęs nuvežti į pagrindinį kelią, kaip paskui paaiškėjo, nuvežė visai kitur – toli nuo miesto pakraščio. Tranzuot tokioj vietoj bergždžias reikalas, o laiko iki sutemų beveik nedaug. Turbūt žmogus taip pasielgė specialiai, kad daugiau nerizikuotume ir sėstume į traukinį ar autobusą. Abi stotys buvo šalia.

Kelias iki pakraščio buvo tolimas. Teko susirasti viešbutuką nakvynei. Jau kuris laikas nesinaudojam Booking.com, nes be išankstinės rezervacijos galima stipriai nusiderėt ir paprasčiausią kambarėlį gaut už pusdykę. Pažadėjom sau, kad kitą dieną taip „nepakliūsim“ ir sekančią naktį nakvosim palapinėj.

ANTRA DIENA

Rytas prasidėjo puikiai. Kelis kilometrus į miesto pakraštį nužingsniavom pėsti. Ilgai laukt neprireikė. Sustojo malonus žmogelis. Dėl karščio drėgmės, sielos jau norėjo palikt mūsų kūnus, todėl kondicionierium buvo it išganymas. Deja, sveikatai tai į gerą neišėjo ir ties posūkiu į Pulau Pinang išlipom su skaudančiom gerklėm.

Sekantys sustojo Malaizijos indai. Šie sakė esantys krikščionys. Apie tai bylojo sunkvežimį puošiantis kryželis ir rožančius. Kelionė prailgo kaip reikalas. Teko taip susispaust, kad tai aš tai Kamilė sėdėjo šalia pavarų svirties. Kiekvieną kartą vairuotojui keičiant pavarą, teko iš paskutinių susispaust, taip padarant vietos. Paskui nekartą keitėm taktiką. Jei vienos kūno dalys gaudavo pailsėt – nutirpdavo kitos.

NEMALONUS NUOTYKIS

Iš sunkvežimio vairuotojo kolegos pateiktų klausimų ėmė aiškėt, kad vyručiai pamatė europiečius ir sugalvojo užsidirbti. Nors Kamilė nenorėjo patikėt, apsidraudėm ir turėdami panašios patirties žinojom ką daryti. Kai klausė, kokiuose viešbučiuose miegam atsakėm – palapinėj, kai klausė, kodėl traukiniu nevažiuojam – atsakėm, kad pinigų neturim, todėl autostopu per Malaiziją keliaujam ir t.t.

Buvom sustoję papietauti, bet ir vėl nuojauta sakė, kad vairuotojas su padėjėju ten visus pažįsta ir kažkur gali būt paslėptas kabliukas, todėl nieko neužsisakėm, nors tą dieną dar beveik nieko nebuvom valgę. Atvykus į Tanjong Malim miestelį padėjėjas sukuždėjo „Gal turi pinigų vairuotojui už benziną?“. Kamilė stovėjusi atokiau negalėjo patikėt. Iš jos judančių lūpų supratau „Kąą..? Nori pinigų..?“. Palinksėjau. Paklausiau padėjėjo, kiek šie nori. Tas atsakė klausimu „Kiek gali duot?“. Sakiau jam palaukt ir nuėjau į artimiausią 7eleven išsikeist pinigų, nes turėjau tik 100 Malaizijos ringitų (apie 20 eurų) kupiūrą. Vairuotojas pamatęs mano rankoj smulkias kupiūras ištiesė ranką atsisveikinti ir pinigų nepriėmė. Angliškai jis kalbėjo nedaug, bet nuojauta sako, kad kolega tų pinigų norėjo labiau už patį vairuotoją.

Pavakarieniavom pakelės valgykloj. Tiek Tailande tiek Malaizijoj prekybos centruose maistas brangus, bet valgyti valgykloj daug pigiau nei tėvynėj. Taip yra todėl, kad produktus valgyklos ir restoranai perka tiesiogiai iš ūkininkų. Po vakarienės užsukom į parduotuvę vandens iš susipažinom su šiuo žmogum. „Kur taip gerai išmokot anglų kalbą jei jūsų gimtoji kalba lietuvių?“ neatsistebėjo žmogelis. Na ačiū už komplimentą, bet tikrai nesijautėm kalbantys geriau už vidutinį Malaizijos jaunuolį. Malaizija moderni ir išsivysčiusi šalis, todėl anglų kalbos žiniom ten retai ką nustebinsi.

NAKVYNĖ PALMIŲ PLANTACIJOJ

Palapinę pasistatėm palmių plantacijoj. Taip gerai jau senokai nemiegojom. Matyt buvom kaip reikiant pasiilgę stovyklavimo su palapine. Rytinis vaizdas „pro duris“ irgi pasitaikė neblogas. Tik basam išeiti į lauką nebuvo gera mintis. Vos neužmyniau ant kažkokio milžiniško negyvo spygliuoto „ežio“ griaučių.

Ryte Tanjong Malimo miestelis atrodė jaukesnis. Nors dauguma Malaizijos gyventojų musulmonai, gausu ir kitų tikėjimų žmonių, todėl ir maldos namų pamatyt ten galima pačių įvairiausių. Netikėtai aptikom Tanjong Malim šventyklą. Nuo Tanjongo iki Kvala Lumpūro teliko apie 80 kilometrų. Už kelių valandų jau buvom sostinėj.

MALAIZIJOS SOSTINĖ – KVALA LUMPŪRAS

Kelionė nuo Tailando – Malaizijos pasienio miestelio Padang Besaro iki šalies sostinės Kvala Lumpūro truko dvi su puse dienos. Atstumas – apie 520 km. Apsistojom pas Beną – studentą iš Nigerijos. Benas buvo vienas iš tų žmonių, su kuriais atsisveikint liūdna. Apie garsųjį Kvala Lumpūrą ir apie nigerietį Beną skaitykit sekančiame mūsų kelionių blogo įraše „Naktis Port Diksone. Ar nakvot Malaizijos paplūdimy legalu?„.

ĮDOMŪS FAKTAI APIE MALAIZIJĄ:

  • Didžiausias pasaulyje kelio žiedas yra Malaizijoje. Jo skersmuo – 3,5km.
  • Mušimas bambukine lazda – įprasta bausmė Malaizijoj. Niekada negali būti mušamos moterys ar berniukai iki 10 metų.
  • Malaizija yra trečioje vietoje pasaulyje, pagal pagaminamos gumos kiekį. Per metus šalyje pagaminama apie 1.000.000 tonų gumos.
  • Malaizijoj gyvena didžiausia Karališkųjų kobrų populiacija pasaulyje. Šios gyvatės gali užaugti net iki 5,5m. ilgio. 75% Karališkųjų kobrų įgėlimo atvejų žmogui baigiasi mirtimi.

KATEGORIJOS

Share This

Dalintis

Dalintis straipsniu su draugais