• Bulgarija

    Rašau būdamas prie Sultono Ahmedo mečetės Stambule.  Kamilė apsimuturiavusi skaromis nuėjo į vidų. Teko palaukti, nes kai atėjome vyko pamaldos ir moteris turistes įleidžia tik nuo 14 valandos.

    Į stambulą atvykome vakar. Trumpai papasakosiu kaip sekėsi Bulgarijoje. Ruse mieste, esančiame netoli pasienio su Rumunija, neplanuotai teko praleisti naktį. Iš Rumunijos į Bulgarijos pajūrio miestą Varna nusprendėme važiuoti traukiniu. Bilieto kaina buvo tiesiog juokingai nedidelė tai ir susigundėm . Sutaupėme porą dienų, užtai nepatyrėm didelių nuotykių „tarp taško A ir taško B“. Ruse (Rusėje) naktį praleidome todėl, kad pasienyje (tiek Rumunijos tiek Bulgarijos pusėje) neįprastai ilgai buvo tikrinami keleivių dokumentai ir pavėlavome į traukinį Ruse – Varna. Informacijos poste dirbanti moteriškė bumbėdama paaiškino, kad padėti niekaip negali, o sekantis traukinys kitą dieną 6 valandą ryto. Gerai, kad neteko pirkti kito bilieto, bet reikėjo sugalvoti kur glaustis naktį.

    Vakaras traukinyje

    Dėl matyt nepagrįstų, iš niekad nebuvusių Bulgarijoje žmonių lūpų sklindančių gąsdinimų, laukti ryto kur parke prigulus ant pasitiesto kilimėlio nesinorėjo. Kadangi pavalgius protingų minčių kyla daugiau susiruošėm pasistiprinti. Mūsų mitybos racionas labai paprastas: batonas (daug batono), kurio kepalas Bulgarijoje kainavo apie 30 euro centų, žuvies konservai, pigiausias olandiškas sūris (ar sūrio gaminys – nesuprasi), aš geriu pieną, o Kamilė dažniausiai valgo kefyrą. Šie produktai pigiausi. Dar valgome nemažai pupelių ir kukurūzų skardinėse, užkandžiaujam sausainiais ir pigiausiais kokių pavyksta gauti riešutais. Pasitaiko vienas kitas vaisius. Būdami Rumunijoje valgėm daug bananų, nes už 1 eurą buvo galima nusipirkti 2 kilogramus. Mėsos ragauti tenka nedažnai.

    Degalinė Ruse Bulgarijoje

    Debesys bylojo apie artėjantį lietų. Valgyti įsitaisėme po skėčiu šalia degalinės. Vienas darbuotojas nuolat žvilgčiojo į mus. Įsidrasinęs priėjo, palinkėjo skanaus ir paklausė ar gali kuo padėti. Atsakiau jog ne ir susimąsčiau, kad galėjau bent pasiūlyti prisijungti prie mūsų kuklios vakarienės. Paskui jau minėtasis degalinės darbuotojas priėjo dar kartą. Paaiškinom kas tokie esam ir jog laukiam šeštos valandos ryto traukinio. „Palaukit minutę“ tepasakė ir paskambino savo draugui anglui Džeimsui gyvenančiam Ruse mieste. Jis ir pats angliškai kalbėjo su anglišku akcentu. Anglijoje nemažai laiko praleido dirbdamas įvairius darbus.

    Net patys patikėti negalėjome kaip ir vėl mums pasisekė. Jau po kelių minučių spaudėm ranką Džeimsui ir nukulniavom į jo namus. Pats Džeimsas didis keliautojas, aplankęs tas šalis į kurias ketiname vykti ir mes, tik jis keliavo priešinga kryptimi. Dėl šios priežasties, net nesuabejojęs pakvietė mus nakvoti jo namuose.

    Jog Bulgarija tapo Džeimso namais kaltas nenuspėjamas likimas. Ketinęs Bulgarijoje praleisti tik šiek tiek laiko kaipmat susirado merginą, nusipirko barą. Kitaip sakant „suleido šaknis“.

    Užsiminėm Džeimsui, kad kelsimės anksti – šeštą ryto jau turime sėdėti traukinyje, o iki stoties pora kilometrų. „Poor bastards…“ užjausdamas pakraipė galvą Džeimsas. Tuomet prasitarė, kad beveik visi kelionių metu buvę nemalonūs nutikimai įvyko islamiškose šalyse. Daugiausiai jų – Egipte. Kartą jis užsuko į rajoną, kuriame turistams patartina lankytis nebent persirengus vietiniais rūbais. Vienoje parduotuvėje vietinis gyventojas nepagarbiai palietė Džeimso merginą. Pirmą kartą Džeimsas negalėjo patikėti, kad tai nutiko tyčia. Bet tai pasikartojo vėl ir vėl. Nors kai kurie vakariečiai vyrai linkę žiūrėti į tai pro pirštus, bet ne Džeimsas. Pasak Džeimso jo kantrybė baigėsi ir jis pasakė Įžūliajam vyriškiui jog tai nepriimtina ir jei tai pasikartos dar kartą Džeimsas jam trinktelės. Tuomet kilo konfliktas, prigužėjo kelios dešimtys „įvykyje dalyvavusio“ vietinio gyventojo draugų ir turėjo įsikišti policija…

    Varna

    Anksti ryte padėkojome Džeimsui už svetingumą ir išvykome traukiniu į Varna. Labiausiai džiaugėmės, nes pastaruoju metu karštis buvo sekinantis, o Varnoje turėjome galimybę pailsėti ir išsimaudyti jūroje.

    Paplūdimys Bulgarijoje

    Kamilė prie Juodosios jūros

    Tautvydas Juodojoje jūroje

    Prisipliuškenę ir prisigulėję iki soties patraukėme miesto pakraščio link, bet po kurio laiko teko apsisukti. Per Varnos ežerą einantis tiltas labai ilgas, o ir perėjus jį neaišku ar rasime tinkamą vietą stabdyti mašinoms. Vanduo ir maistas buvo beveik pasibaigę. Ir vėl pasirinkom paprastesnį ir gana ekonomišką variantą eiti į stotį ir važiuoti į kitą Bulgarijos pajūrio miestą (Burgas) autobusu.

    Burgas

    Burgas – kurortinis miestas ant Juodosios jūros pakrantės. Viešbučiai ir hosteliai Burgas mieste brangūs. Vakarienei nusipirkome labai nebrangios ir skanios ryžių ir įvairiausių kitų ingridientų mišrainės. Vietą nakvynei pasirinkome paplūdimyje. Panašu jog aplinkui tokių kaip mes keliautojų buvo nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Net neprireikė statytis palapinę. Puikiai išmiegojom tiesiog ant pasitiestų kelioninių kilimėlių. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės ir … maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?

    Burgas paplūdimys Bulgarijoje

    Pusryčiai-Burgas

    45 levai… Tiek, kaip paaiškėjo ryte, kainavo kelionė autobusu iš Burgaso Bulgarijoje  į Stambulą Turkijoje. Negalėjom patikėti savo ausimis. Važiuoti šią atkarpą autostopu, kai autobuso bilietas tekainavo 12 Eurų žmogui, būtų buvę mažų mažiausiai neekonomiška. Juolab, kad šioje atkarpoje nebuvo nieko ką labai būtume norėję aplankyti.

    Kitą kartą papasakosių kaip sekėsi aštuonias valandas važiuoti į Stambulą autobusu už 12 eurų, dėl ko labiausiai sunerimom atvykę į šį skruzdėlyną, apie turkų draugiškumą ir kur tąnakt nakvojome…

    Komentarai
    Post Tagged with , , , ,
Comments are closed.