• Kelionė į Australiją. Savaitė Perte


    Pirmąją Šv. Kalėdų dieną Kamilė ir aš pasukome skirtingais keliais. Apie 8 valandą ryto Denpasaro oro uoste Kamilė įsėdo į lėktuvą skrendantį į Malaizijos sostinę Kvala Lumpūrą  (Kuala Lumpur), o valanda vėliau pakilo mano lėktuvas skrendantis į Pertą (Perth) – didžiausią vakarų Australijos miestą. Tikėjomės, kad netrukus Kamilė gaus Australijos vizą ir greitai susitiksim. Šį kartą papasakosiu kaip praleidau penkias savaites Australijoje. 

    Kelionė iš Balio į Australiją

    Skrydis iš Balio salos į Pertą Australijoje. Nepakenčiu didelio karščio, todėl matydamas raudoną, kaitros išsekintą žemę mąsčiau „…ką aš darau…”.

    Jau senokai ilgėjomės „Vakarų pasaulio”. Labiausiai vakarietiško maisto, švaros maitinimo įstaigose, tvarkos keliuose, vakarietiškų tualetų ir panašių smulkmenų. Labiausiai įgriso, net košmaruose sapnuojami ryžiai, be kurių neapsieidavo nei viena diena nuo Irano laikų. Nors Azijietiškas maistas skanus ir sveikas norėjosi pailsėti. „JET STAR” oro linijos pasitiko su galimai pačiu vakarietiškiausiu patiekalu ragautu per pastaruosius penkis mėnesius. Atgaiva sielai ir skonio receptoriams…

    Pusryčiai skrendant JetStar oro linijų lėktuvu

    „JetStar” oro linijų patiekiami pusryčiai

    Skrydis iš Balio į Pertą truko neilgai. Perto Australai neretai į Balį skrenda dviems trims dienoms, kaip kad mes savaitgaliui važiuojam į Palangą ar Nidą. Vieni skrenda ilsėtis, o kiti nebrangiai apsipirkti.

    Pirmieji žingsniai Australijoj, o jau iš visų pusių girdžiu „Hello mate.. Mate… Mate… Mate…”. „Mate” – angliškas žodis reiškiantis bičiulį, australijoje vartojamas turbūt dažniau nei bet kur kitur pasaulyje kartu sudėjus. 

    Pirmas darbas – įsigyti vietinę SIM kortelę su internetu. Nusipirkau kompanijos „Vodafone” SIM kortelę už 50 Australijos dolerių mėnesiui. 1 Australijos  doleris tuo metu buvo vertas apie 2.2 lito (pasipiktinę, kad jau „perėjom prie euro” išsiverskit patys – aš dar iki galo „neperėjau” :D). Į kainą įėjo berods 9GB duomenų, neriboti skambučiai Australijoje ir šiektiek minučių tarptautiniams pokalbiams. Paskui papildomai teko pirkti kompanijos „Telstra” SIM kortelę, nes pasirodo „Vodafone” nepasižymi geru signalu atokiuose miesteliuose, o užmiestyje neretai signalu visai nepasižymi. „Telstra” puikiai veikia beveik bet kokiame užkampyje. Kaip patirtis rodo, kai kalba eina apie mobilųjį internetą taupyti nevalia. Jei Europoje nemokamu bevieliu internetu galima naudotis daugumoje degalinių, didelių prekybos centrų, autobusų bei traukinių stotyse ir milijonuose kitų vietų, didžiojoje dalyje likusio pasaulio taip nėra (netgi Australijoje!). Informacija pasiekiama bet kokiu metu gali sutaupyti daug laiko ir pinigų.

    Sekantis žingsnis – vykti į Perto centrą. Parsisiunčiau Perto regiono viešojo transporto programėlę ir paaiškėjo, kad autobuso bilietas kainuos 4,60AUD. Tokia pati kaina ir vandens butelio parduotuvėje. Kitu atveju tuos 16 kilometrų būčiau mielai pasivaikščiojęs, nes kuprinė nebuvo labai sunki (būdami Balyje išmerėtėm kelis nereikalingus daiktus, o ir nešiojamą kompiuterį pasiėmė Kamilė), bet šį kartą susilaikiau. 35°C ir telefono ekrane nuolat mirksintis įspėjimas apie itin aukštą ultravioletinių spindulių lygį privertė apsigalvoti. Australija garsėja didžiausiu odos vėžio susirgimų skaičiumi. Kaltas plonas ozono sluoksnis. Pirmą kartą gyvenime įsigijau kremo nuo saulės.

    SPF 50+ kremas nuo saulės

    Australams „SPF 30+” kremas nuo saulės atrodo nepakankamai rimtas. Jie mėgsta pirkti „SPF 50+” dvilitriniuose kanistriukuose.

    Autobuso laukiau apie 15 minučių. Tik autobusui atvažiavus prisiminiau, jog neturiu smulkių. Pinigus bankomatas (ATM ANZ) išdavė 50 dolerių kupiūromis. Vairuotojas neturėdamas grąžos numojo ranka ir parodė „Sėsk”. Vėliau tą pačią dieną iš vieno vokiečio sužinojau, kad jis nuolat taip daro, todėl visada autobusu važiuoja nemokamai. Pasak jo kontrolieriai bilietų niekada netikrina. Australams tiesiog Beveik niekada nekyla idėja sukčiauti.

    Pertas (Perth), Vakarų Australija

    Tolumoje – Perto centras.

    Dviems naktims apsistojau „Wombat Backpackers” hostelyje. Tuo metu Booking.com duomenimis tai buvo pigiausia nakvynės vieta visame Perte. Vienos nakties kaina – 15AUD (10€). Į kainą įėjo pusryčiai (neribotas kiekis duonos skrebučiams, įvairių rūšių sausų pusryčių, pieno, riešutų sviesto ir neaiškios kilmės uogienės). Buvo leidžiama naudotis virtuve. Personalas – vienas bulgaras ir vienas prancūzas.

    Hostelis Perte

    „Wombat Backpackers” hostelio kambarys.

    Kambarys nei iš tolo tvarka nebuvo panašus į matytą nuotraukoje, bet kambariokai šaunūs. Visi šeši iš Vokietijos: vieni ieškantys darbo, o kiti jau dirbantys. Australijoje kasmet dirba šimtai tūkstančių jaunų žmonių. Dauguma jų turi „Working holiday” vizą leidžiančią Australijoje gyventi ir/ar dirbti vienerius metus. Per juos bent 3 mėnesius išdirbus žemės ūkio sektoriuje galima pretenduoti į vizą antriems metams (Second year Visa). Lietuviams „Working holiday” viza kolkas negalima. Estai šiuo atžvilgiu (kaip ir daugeliu kitų) mus pralenkė. Kaip mėgstu sakyti, gal jie ir lėti, bet visur pirmi. Aš į Australiją vykau su turistine Australijos viza. Didžioji dalis sutiktų atvykėlių vokiečiai. Įdomu, kodėl tokios stiprios valstybės jaunimas vyksta metams ar dviems į Australiją baklažanų skinti? Vienas vokietukas pajuokavo „Mūsų šalis palyginti maža, o gyventojų virš 80 milijonų, o milžiniška Australija teturi 25. Mums reikia plėstis! :D”. O teisybė tokia, kad daug kur pasaulyje labai populiaru metus ar dvejus skirti pasaulio pažinimui, akiračio praplėtimui ar poilsiui po mokslų prieš siekiant karjeros, prieš pradedant kurti šeimą.

    Gamtos grožis, australų pozityvumas bei nemažos galimybės užsidirbti yra turbūt didžiausi privalumai vykstantiems į kengūrų tėvynę. Tarp kitko, kengūrų Vakarų Australijoje gausu lyg riestainių po 5 eurus Vilniuje per Kaziuko mugę – gal dar daugiau. Tris pavyko pamatyti jau pirmąją dieną. Heirisono saloje, esančioje Gulbių upėje (Swan river) tekančioje per Pertą, pusiau laisvos jos gyvena net trys. Prie dvigubų vartų pasitiko įspėjantis ženklas „Kengūros – laukiniai gyvūnai. Perto miestas už jokius sužalojimus patirtus dėl lankytojų neatsargumo neatsako”. 

    Kelionių blogas - kelionė į Australiją.

    Šimtai miestelėnų kasdien mėgsta pasivažinėti dviračiais ar pasivaikščioti „Swan river” upės pakrante. Sąlygos tam puikios.

    Pamatyti kengūras Heirisono saloje pasiseka ne kiekvienam. Dieną jos slepiasi nuo kaitros. Užtai gyvačių, driežų ir laukinių papūgų į valias. Kengūras aptikti pavyko, bet nelaimei lemtingą akimirką prieš įamžinant jas fotografijoje telefono baterija išsikrovė. Paskui dar nekartą mačiau būrelius kengūrų laisvėje.

    Pėsčiųjų - dviračių takas

    Šis pėsčiųjų-dviračių takas tęsiasi gal dešimt kilometrų.

    Antrąją dieną susiruošiau papusryčiauti parke. Su Kamile pastebėjom, kad šalyse, kurios ekonomiškai silpniausios ir kuriose tikėjomės išleisti mažiausiai, išlaidos buvo pačios didžiausios, o labiau išsivysčiusiose atvirkščiai. Australija ne išimtis. Taip – joje gyventi itin brangu. Viešojo transporto ir kitos kainos milžiniškos lyginant net su Singapūru, bet įpratus galima išsisukti. Kalbant apie maisto produktų kainas nustebino tai,kad pieno bei pieno gaminių (jogurto ir t.t.), sulčių, maisto skardinėse (pupelių, kukurūzų, tuno) kainos mažesnės nei Lietuvoje. 

    Sir James Mitchell Park. Lankytinos vietos Perte.

    Sero Džeimso Mičelo parkas – puiki vieta pasistiprinti konservuotomis pupelėmis, kukurūzais ir jogurtu. 😀

    Keliautojų pusryčiai

    Kilogramas riebaus jogurto su vaisiais – 1,5 euro. 

    Australijos gamta. Tautvydo Šlevo kelionė į Australiją

    Vakarų Australijos galiūnas

    Po „antrų pusryčių” parke kilo idėja pasivaikščioti. Koks malonumas tiesiog eiti vardan ėjimo. Išėjau 11 ryto, o į hostelį grįžau 9:30 vakaro. Pietine Gulbių ežero pakrante nupėdinau į Vlamingh paplūdimį, o vakarine grįžau namo pro garsųjį Kings Park‘ą. Beveik visą dieną buvo apsiniaukę, bet vakare grįžau įraudusia oda. Australijos saulė klastinga…

    Paplūdimys Australijoje. Kelionių blogas

    Australijos paplūdimiai neabejotinai gražiausi kokius esu matęs. (Na gerai… galbūt varžosi su Dubajumi :D)

    Vos atvykęs į Australiją ėmiau ieškoti žmogaus Couchsurfing‘e,  kuris sutinktų priimti vienai ar kelioms nakvynėms. Pasirodo šiame net 2 milijonus gyventojų turinčiame mieste Couchsurfing.com stebėtinai nepopuliarus. Kaip sakė vienas vokietis „Čia labiau išsivysčiusi hostelių kultūra”. 

      Praėjus porai dienų atrašė trys „Surferiai”. Pirmasis pasirodė malonus, nors ir neturėjo jokios ankstesnės patirties priimant žmones ar nakvojant pas kitus, todėl savaime aišku neturėjo ir atsiliepimų. Jo namai buvo toli nuo miesto centro, o tai reiškė dideles išlaidas transportui. Vyrukas būtų davęs man brolio namų raktus vienai nakčiai, bet buvo labai užimtas. Man svarbiau buvo rasti žmogų, kuris taip pat turėtų laiko aprodyti apylinkes, papasakotų daugiau apie Australiją, duotų patarimų. 

      Antrasis buvo pagyvenęs vyriškis į pensiją išėjęs prieš keletą metų. Apie jį buvo parašyti gal trys šimtai atsiliepimų. Žinant, kad ne visi nepatingi parašyti, galima spėti, kad žmogus per pastaruosius keletą metų iš viso nakvynei priėmė bent 500 žmonių. Deja ne visi atsiliepimai teigiami. Vienas kitas perspėjo apie galimus „lovos vabaliukus” (bed bugs). Nelabai gali žmogų kaltinti, kai pas jį šimtai žmonių nakvoja, bet vistiek… Taip pat keli žmonės įspėjo apie vyriškio charakterį. Pasirodo šis retai gerbia svetimą nuomonę, jeigu ji prieštarauja jo įsitikinimams, ir mėgsta tai pabrėžti. Kitų religijų atstovai (ypatingai musulmonai) kartais susilaukia priekaištų (kam jie pasirinko blogą kelią) ir būna priversti jausti įtampą. Nesu nei musulmonas nei budistas, bet su Kamile turim daug kitų religijų draugų. Kelionėje jie mums padėjo bent pusšimtį kartų daugiau nei krikščionys neprašydami nieko mainais ir vos vieną kartą per pusę metų musulmonas norėjo papasakoti, kuo jų religija jo manymu pranašesnė, bet net tada nejutom nei menkiausios spaudimo ar diskriminačijos potekstės. Nujaučiau, kuo su tuo žmogumi gali kilti konfliktas.

      Trečiasis buvo mano bendraamžis Džeimis Kho. Iki jo namų nuvykti buvo galima traukiniu be jokių persėdimų, vyrukas pasisiūlė aprodyti kelias žinomas Perto regiono vietas, o ir atsiliepimai apie jį buvo neblogi. Pas jį ir apsistojau porai dienų.

      Couchsurfing.com Australijoje

      Džeimio tėtis kilęs iš Malaizijos, o mama iš Singapūro, o jis pats gimė Australijoje. Keista buvo tai, kad tokių azijietiškų bruožų vaikinas kalbėjo su pačiu stipriausiu kada girdėtu australietišku akcentu.

      Keliautojas Tautvydas Šlevas prie krioklio Australijoje.

      Džeimis nusivežė pasižiūrėti krioklių. Nuo kelionės pradžios iki atvykimo į Australiją jau buvau numetęs 15 kg. Svėriau tiek kiek mokyklos laikais prieš šešerius metus 😀 (80kg). Visi turėti rūbai tapo per dideli.

      Slovakija, 2016 metų vasara.

      Su tais pačiais šortais Slovakijoje 2016 liepą. 😀 95kg.

      Rockinghamo uostas

      Saulėlydis Rokingeme

      Rockingham beach

      Rokingemo paplūdimys

      Pasisvečiavęs pas Džeimį grįžau į Perto centrą. Šį kartą apsistojau „Beatty Lodge”. Keli keliautojai „paprotino”, kad užsakinėjant per Agoda.com „Beatty Lodge” kainuoja tiek pat kiek Wombat Backpackers”. Anksčiau naudojomės vien Booking.com. Vienintelis minusas – „Beatty” nesiūlo į kainą įskaičiuotų pusryčių. Kaina nakčiai bendrabučio tipo kambaryje tuo metu kainavo 10€. Australijoje tai pigu. Tvarka nepriekaištinga, puikus bevielis internetas, paslaugūs darbuotojai, galima naudotis bendra virtuve ir daug kitų privalumų. Jei lankysitės Perte rekomenduoju! 

      Beatty-lodge

      „Beatty Lodge” hostelio kambarys

      Artėjo naujametinė naktis. Skubiai reikėjo spręsti ką daryti toliau. Visas tas dienas ne tik pažindinausi su miestu, bet ir ieškojausi trumpalaikio darbo. Jei nepavyksta užsidirbti svarbu kuo mažiau išleisti. Planas B – ieškoti vietos savanorystei. Savanoriavimas už maistą ir nakvynę populiarus daug kur pasaulyje. Čia labai pasitarnavo svetainė HelpX.net. Susisiekiau su vienu ūkininku gyvenančiu netoli Denmark miestelio, esančio 400 km į pietus nuo Perto. Mokamo darbo šiuo metu pasiūlyti negalėjo, bet jau kuris laikas norėjosi kuriam laikui apsistoti vienoje vietoje. Atskiras kambarys ir naminis maistas (kiek telpa) gamtos apsupty ir pažintis su australietišku gyvenimu už 3-4 valandas darbo per dieną skambėjo puikiai. Susitarėm jog atvyksiu po Naujų metų. 

      Pertas jaukus ir švarus miestas. Visi per savaitę sutikti žmonės buvo malonūs ir draugiški. Gal tik vienas alkoholio padauginęs bičiulis, gulėjęs gatvės vidury, įsižeidė man neatsakius į jo klausimą (nesupratau, kad kreipiamasi į mane) ir palydėjo skambia fraze „F*UCK YOU!”. Žmogus nepasirodė piktas, tiesiog veikiausiai jo draugų rate tai reiškia atsisveikinimą. Toks vaizdelis jokiu būdu nėra įprastas Pertui.

      Pertas naktį

      Tūkstančiai žmonių laukė fejerverkų vienoje gražiausių Perto vietų prie upės ir nepatikėsit… Nesulaukė!

      Naujųjų šventės tradicijos Perte niekuo nesiskiria nuo įsišaknijusių Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Gal tik merginų aukštakulniai dar aukštesni, o suknelės dar labiau stabdančios kraujotaką. Vyrams tai akivaizdžiai pasipiktinimo nekelia – netgi priešingai. Tai proga pasivaržyti, kuris stipriau savo išrinktajai plokštelės per sėdimąją, taip įrodant, kaip jie geba „dominuoti” ir „eiti keurai per gyvenimą”. Merginos didžiuojasi jeigu jų vaikinai stipresni už kitus. Smagu pastebėti, kad nors alkoholis Perte liejosi laisvai, jokių nesutarimų tarp šventės dalyvių, ar kitų incidentų per visą šventinį vakarą pastebėti neteko.

      Kalėdų eglutė. Pertas, Australija.

      Perto Kalėdinė eglutė

      Gubių upė

      „Swan River” pakrantė.

      Kitą kartą papasakosiu, kaip pakeleivingais automobiliais sekėsi keliauti pas ūkininką Danielių ir kodėl Australijos krikščionys NELAIKO KATALIKŲ KRIKŠČIONIMIS. 🙂 

      Bažnyčia Perte

      Australijos krikščionys nelaiko katalikų krikščionimis!

      Dabar mūsų nuotykius galima sekti ir svetainėje „Poko.lt”. Kuo daugiau straipsnis susilauks „Patinka” (Like) ir pasidalinimų (Share), tuo daugiau skaitytojų jį pamatys Poko.lt lietuviškų tinklaraščių straipsnių sraute. 

      Kelionių blogas – Invisusmundi.lt

      Komentarai
      Post Tagged with ,
    Comments are closed.