PERTAS – VAKARŲ AUSTRALIJOS SOSTINĖ

Pertas – didžiausias Vakarų Australijos miestas, dar vadinamas Vakarų Australijos sostine. Mieste gyvena apie 1,94mln. žmonių, taigi jis yra 5 pagal dydį visame žemyne. Viena iš pagrindinių Perto savybių – tai turbūt vienas labiausiai izoliuotų miestų pasaulyje. Artimiausias didmiestis – Adelaidė, esanti už 2.200km. Nepaisant to, vienas sutiktas australas kartą pasakė „Perth is perfect!“, o tai reiškia – Pertas yra tobulas.

NENUTUOKĖM, KAD SKIRIAMĖS 5 SAVAITĖMS

Pirmąją 2016M. Šv. Kalėdų dieną Kamilė ir aš pasukom skirtingais keliais. Apie 8 valandą ryto, Denpasaro oro uoste, Kamilė įsėdo į lėktuvą skrendantį į Malaizijos sostinę Kvala Lumpūrą, o valanda vėliau pakilo mano lėktuvas skrendantis į Pertą. Tikėjomės, kad netrukus Kamilė gaus Australijos vizą ir greitai susitiksim. Net nenutuokėm, kad skiriamės 5 savaitėms. Praėjusiam įraše paaiškinom, kodėl į Balį turbūt daugiau niekada negrįšim. Šį kartą papasakosiu apie savo pirmąsias dienas Vakarų Austalijoje.

LABAS VAKARŲ PASAULI!

Jau senokai ilgėjomės „Vakarų“. Labiausiai vakarietiško maisto, švaros maitinimo įstaigose, tvarkos keliuose, tualetų ir kitų smulkmenų. Labiausiai įgriso, košmaruose sapnuojami ryžiai, be kurių neapsieidavo nei viena diena nuo Irano laikų. Nors Azijietiškas maistas skanus ir sveikas, norėjosi pailsėt. „JET STAR” oro linijos pasitiko su galimai pačiu vakarietiškiausiu patiekalu ragautu per pastaruosius penkis mėnesius. Atgaiva sielai ir skonio receptoriams.

Skrydis truko neilgai. Australai neretai į Balį skrenda trims dienoms, kaip mes savaitgaliui važiuojam į Palangą. Pirmieji žingsniai Australijoj, o iš visų pusių girdėti „Hello mate.. Mate… Mate… Mate…”. „Mate” – angliškas žodis reiškiantis bičiulį, australijoje vartojamas turbūt dažniau nei bet kur kitur pasaulyje.

AUSTRALIJOS SIM KORTELĖS

Pirmas darbas – įsigyt vietinę SIM kortelę su mobiliuoju internetu. Nusipirkau kompanijos „Vodafone” kortelę už 50 Australijos dolerių mėnesiui. 1 Australijos  doleris tuo metu buvo vertas apie 2.2 lito (pasipiktinę, kad jau „perėjom prie euro” išsiverskit patys – aš dar iki galo „neperėjau”). Į kainą įėjo 9GB duomenų, neriboti skambučiai Australijoje ir šiek tiek minučių tarptautiniams pokalbiams. Paskui papildomai teko pirkt kompanijos „Telstra” SIM kortelę, nes pasirodo „Vodafone” nepasižymi geru signalu atokiuose miesteliuose. Užmiestyje „Vodaphone“ signalu išvis nepasižymi. „Telstra” puikiai veikia bet kokiame užkampyje. Kaip žinia, laiku pasiekiama informacija gali sutaupyt daug laiko ir pinigų.

KAIP NUSIGAUTI Į CENTRĄ?

Sekantis žingsnis – kažkokiais būdais nuvykt į Perto centrą. Parsisiunčiauregiono viešojo transporto programėlę. Paaiškėjo, kad autobuso bilietas kainuoja 4,60AUD. Tokia pati kaina ir vandens butelio parduotuvėje. Kitu atveju tuos 16 kilometrų būčiau mielai pasivaikščiojęs, nes kuprinė nebuvo labai sunki. Balyje išmerėtėm kelis kilogramus nereikalingų daiktų, o nešiojamą kompiuterį pasiėmė Kamilė. Nepaisant to, šį kartą susilaikiau. 35°C ir telefono ekrane nuolat mirksintis įspėjimas apie itin aukštą ultravioletinių spindulių lygį privertė susimąstyt. Australija garsėja didžiausiu odos vėžio susirgimų skaičiumi pasaulyje. Kaltas plonas ozono sluoksnis. Pirmą kartą gyvenime įsigijau kremo nuo saulės. Tiesa – mažą buteliuką. Kaip paskui pastebėjau, patys australai kremą perka 2l. kanistruose.

KAIP VAŽIUOT AUTOBUSU UŽ DYKĄ. PATARIMAS NESĄŽININGIEMS.

Autobuso laukiau 15 minučių. Tik jam atvažiavus prisiminiau, kad neturiu smulkių. Pinigus bankomatas „ATM ANZ“ išdavė 50 dolerių kupiūromis. Vairuotojas neturėdamas grąžos numojo ranka ir parodė „Sėsk”. Vėliau tą pačią dieną iš vieno vokiečio sužinojau, kad jis nuolat taip daro, todėl visada autobusu važiuoja nemokamai. Pasak jo, kontrolieriai bilietų niekada netikrina. Patiems Australams tiesiog nekyla idėja sukčiaut.

KELIOS DIENOS PERTE

Dviems naktims apsistojau „Wombat Backpackers” hostely. Tuo metu Booking.com duomenimis tai buvo pigiausia nakvynės vieta visame Perte. Vienos nakties kaina – 15AUD (10€). Į kainą įėjo pusryčiai – neribotas kiekis duonos skrebučiams, įvairių rūšių sausų pusryčių, pieno, riešutų sviesto ir neaiškios kilmės uogienės. Buvo leidžiama naudotis virtuve. Personalas – vienas bulgaras ir vienas prancūzas.

Kambarys nei iš tolo tvarka nebuvo panašus į matytą reklamoj. Užtai kambariokai pasitaikė šaunūs. Visi šeši iš Vokietijos: vieni ieškantys darbo, o kiti jau dirbantys. Australijoj kasmet dirba šimtai tūkstančių jaunų žmonių. Dauguma jų turi „Working holiday” vizą leidžiančią Australijoje gyventi ir dirbti vienerius metus. Per juos bent 3 mėnesius išdirbus žemės ūkio sektoriuje galima pretenduoti į vizą antriems metams (Second year Visa). Lietuviams „Working holiday” viza kolkas negalima. Estai šiuo atžvilgiu, kaip ir daugeliu kitų, mus pralenkė. Kaip mėgstu sakyti, gal jie ir lėti, bet visur pirmi. Aš į Australiją vykau su turistine Australijos viza. Didžioji dalis sutiktų atvykėlių vokiečiai. Įdomu, kodėl tokios stiprios valstybės jaunimas vyksta metams ar dviems į Australiją baklažanų skinti? Vienas vokietukas pajuokavo „Mūsų šalis palyginti maža, o gyventojų virš 80 milijonų, o milžiniška Australija teturi 28. Mums reikia vietos plėstis! :D”. O teisybė tokia, kad daug kur pasaulyje populiaru metus ar dvejus skirti pasaulio pažinimui, akiračio praplėtimui ar poilsiui po mokslų prieš siekiant karjeros, prieš pradedant kurt šeimą.

KOKIA KENGŪRŲ ŠALIS BE KENGŪRŲ

Gamtos grožis, australų pozityvumas ir nemažos galimybės užsidirbt yra turbūt didžiausi privalumai vykstantiems į kengūrų tėvynę. Tarp kitko, kengūrų Vakarų Australijoje gausu lyg riestainių po 5 eurus Vilniuj per Kaziuko mugę – gal dar daugiau. Tris pavyko pamatyt jau pirmą dieną. Heirisono saloj, esančioje Gulbių upėje, tekančioje per Pertą, pusiau laisvos jos gyvena net trys. Prie dvigubų vartų pasitiko įspėjantis ženklas „Kengūros – laukiniai gyvūnai. Perto miestas už jokius sužalojimus patirtus dėl lankytojų neatsargumo neatsako”.

Pamatyt kengūras Heirisono saloj pasiseka ne kiekvienam. Dieną jos slepiasi nuo kaitros. Užtai gyvačių, driežų ir laukinių papūgų į valias. Kengūras aptikti pavyko, betlemtingą akimirką, prieš įamžinant jas fotografijoj, telefono baterija išsikrovė.

ILGIAUSIAS PASIVAIKŠČIOJIMAS GYVENIME

Kitą dieną po „antrų pusryčių” parke kilo idėja pasivaikščiot. Koks malonumas tiesiog eiti vardan ėjimo, neturint galutinio tikslo. Išėjęs ryte, į hostelį grįžau 9:30 vakaro. Pietine Gulbių ežero pakrante nupėdinau į Vlamingo paplūdimį, o vakarine grįžau namo pro garsųjį Kings Park‘ą. Beveik visą dieną buvo apsiniaukę, bet oda degė. Australijos saulė klastinga.

„COUCHSURFING“ PATIRTIS AUSTRALIJOJ

Vos atvykęs į Australiją ėmiau ieškoti žmogaus Couchsurfing‘e,  kuris sutinktų priimti vienai ar kelioms nakvynėms. Pasirodo šiame, net 2 milijonus gyventojų turinčiame, mieste Couchsurfing.com stebėtinai nepopuliarus. Kaip sakė vienas vokietis „Čia labiau išsivysčiusi hostelių kultūra”. Praėjus porai dienų atrašė trys „Surferiai”. Pirmasis pasirodė malonus, nors ir neturėjo jokios ankstesnės patirties priimant žmones ar nakvojant pas kitus. Savaime aišku neturėjo ir atsiliepimų. Jo namai buvo toli nuo miesto centro, o tai reiškė dideles išlaidas transportui. Vyrukas būtų davęs brolio namų raktus vienai nakčiai, bet buvo labai užimtas. Norėjosi rast žmogų, kuris galėtų aprodyt apylinkes, papasakot apie Australiją, duoti patarimų.

Antrasis buvo pagyvenęs vyriškis, prieš keletą metų išėjęs į pensiją. Vyras turėjo apie 300 atsiliepimų – tiek gerų, tiek blogų. Vienas kitas perspėjo apie galimus „lovos vabaliukus”. Nelabai gali žmogų kaltint, kai pas jį šimtai žmonių nakvoja, bet vistiek… Taip pat keli įspėjo apie vyriškio charakterį. Pasirodo jis retai gerbia svetimą nuomonę, jeigu ji prieštarauja jo įsitikinimams, ir mėgsta tai pabrėžt. Kitų religijų atstovai, o ypatingai musulmonai, kartais susilaukia priekaištų, kam pasirinko „blogą kelią“ ir būna priversti jaust įtampą. Nesu nei musulmonas nei budistas, bet su Kamile turim daug šių religijų draugų. Kelionėje jie mums padėjo bent pusšimtį kartų daugiau nei krikščionys, neprašydami nieko mainais. Vos vieną kartą per pusę metų musulmonas norėjo papasakoti, kuo jų religija pranašesnė, bet net tada nejutom nei menkiausios spaudimo ar diskriminačijos potekstės. Nujaučiau, kuo su tuo žmogumi gali kilt konflikų.

Trečiasis buvo mano bendraamžis Džeimis Kho. Iki jo namų nuvykti buvo galima traukiniu be jokių persėdimų. Vyrukas pasisiūlė aprodyt kelias žinomas Perto regiono vietas, o ir atsiliepimai apie jį buvo neblogi. Pas jį ir apsistojau porai dienų.

„Beatty Lodge“

Pasisvečiavęs pas Džeimį, grįžau į Perto centrą. Šį kartą apsistojau „Beatty Lodge”. Keli keliautojai „paprotino”, kad užsakinėjant per Agoda.com „Beatty Lodge” kainuoja tiek pat kiek „Wombat Backpackers”. Anksčiau naudojomės vien Booking.com. Vienintelis minusas – „Beatty” nesiūlo pusryčių. Kaina nakčiai bendrabučio tipo kambaryje tuo metu buvo 10€. Australijoj tai gana pigu. Tvarka nepriekaištinga, puikus bevielis internetas, paslaugūs darbuotojai, galima naudotis bendra virtuve ir daug kitų privalumų. Jei lankysitės Perte rekomenduoju!

NAUJIEJI METAI PERTE

Artėjo naujametinė naktis. Skubiai reikėjo spręsti ką daryt toliau. Visas tas dienas ieškojausi trumpalaikio darbo. Planas B – ieškoti vietos savanorystei. Savanoriavimas už maistą ir nakvynę populiarus daug kur pasaulyje. Čia labai pasitarnavo svetainė HelpX.net. Susisiekiau su Danielium – ūkininku, gyvenančiu netoli Denmarko, esančio 400km. į pietus nuo Perto. Atskiras kambarys ir naminis maistas (kiek telpa) ir pažintis su australietišku gyvenimu už 3-4 valandas darbo per dieną skambėjo puikiai. Susitarėm, kad atvyksiu po Naujų metų.

Naujųjų tradicijos Vakarų Australijoj pasirodo niekuo nesiskiria nuo įsišaknijusių Lietuvoj. Gal tik merginų aukštakulniai aukštesni, o suknelės dar labiau stabdančios kraujotaką. Vyrams tai akivaizdžiai pasipiktinimo nekelia – netgi priešingai. Tai proga pasivaržyti, kuris stipriau savo išrinktajai pliaukštelės per sėdimąją, taip įrodant savo šaunumą, kaip jie geba „dominuoti” ir „eiti keurai per gyvenimą”. Merginos didžiuojasi jeigu jų vaikinai stipresni už kitus. Smagu pastebėti, kad nors alkoholis Perte liejosi laisvai, jokių nesutarimų tarp šventės dalyvių, ar kitų incidentų per visą šventinį vakarą pamatyt neteko.

KODĖL JIE NELAIKO KATALIKŲ KRIKŠČIONIMIS?

Po Naujųjų metų šventės, autostopu išvykau daugiau nei 400km. į pietus pas ūkininką Danielių. Danieliaus ūky apsistojau visam mėnesiui. Per tą laiką susipažinau su australų gyvenimu, vaikščiojau į vietinę bažnyčią, kur man buvo pareikšta, kad katalikai nėra krikščionys. Apie tai papasakosiu kitą kartą „Savanorystė Australijoje„.

ĮDOMŪS FAKTAI APIE AUSTRALIJĄ:

  • Jei Vakarų Australijos valstija atsiskirtų ir taptų nepriklausoma valstybe, tai būtų 10 pagal dydį šalis pasaulyje.
  • Vakarų Australija yra antra pagal dydį valstija pasaulyje, nusileidžianti tik Jakutijai, esančiai Rusijoje.
  • Australijos sostinė yra Kanbera, o ne Sidnėjus ar Melburnas, kaip mano dauguma užsieniečių.

KATEGORIJOS

Share This

Dalintis

Dalintis straipsniu su draugais