• Kelione į Krokuvą

    Kelionę pradėjome liepos 18 dieną. „Lux express“autobusu iš Vilniaus išvažiavome dešimtą valandą vakaro. Kelionė iki Varšuvos truko  beveik septynias valandas. Bilietai buvo pirkti dar balandžio mėnesį. Per tuos tris mėnesius autobuso Varšuva – Krokuva išvykimo laikas buvo atidėtas du ar tris kartus, todėl vietoje iš pradžių planuotos vienos valandos, autobuso į Krokuvą laukėme daugiau nei keturias valandas.

    Būdami Varšuvoje turėdami laisvo laiko nusprendėme apsiprasti su naujomis kuprinėmis. Nuėjus keletą kilometrų tapo aišku jog kuprinės sureguliuotos neteisingai. Teko persikrauti daiktus kitaip paskirstant svorį, sureguliuoti petnešas ir dirželius. Nepaisant didelio Kamilės pasiryžimo dalintis svorį maždaug po lygiai, pavyko įkalbėti ją perleisti keletą daiktų man.

    Po pusryčių ir pasivaikščiojimo Kauną primenančiomis Varšuvos gatvėmis tęsėme laukimą Marymonto stotyje. Prirakinęs mūsų kuprines dviračio spyna prie suoliuko akimirkai trumpam palikau Kamilę vieną gulinčią ant suoliuko. Pravažiuojantis stoties apsaugos darbuotojas sulėtino greitį, bet matyt pamatęs nemenko dydžio kuprines padarė išvadą jog jo teritorijoje ilsisi ne kokie benamiai, o veikiausiai svarbūs keliautojai.

    Man grįžus iš „asmeniško pasivaikščiojimo“ ir „susidėliojus mintis“ , išvydome atvykstantį „Lux express“ autobusą. Švieslentėje degė užrašas „Krokuva“. Nedelsdami pasidėjome kuprines bagažo skyriuje, į vidų pasiimdami tik dokumentus ir kitus svarbiausius daiktus. Tai buvo linksma (labiau vairuotojui bei aplinkiniams nei mums), kai mums bebūnant autobuse vairuotojas pastebėjo jog mes norime važiuoti Krokuvos link, mat šis autobusas važiavo iš Krokuvos. Po mantos atsiėmimo procedūros atvyko mūsų autobusas važiuojantis Krokuvos link.

    Kelionė iš Varšuvos į Krokuvą truko penkias valandas. Pamažu ėmė keistis vietovės reljefas. Tas kelias valandas matyt norėjome pailsėti vienas nuo kito po tokio „ilgo“ laiko praleisto keliaujant kartu, todėl beveik nesikalbėjome. Žiūrėjome smegenų lasteles sunykti skatinantį animacinį filmuką „Kempiniukas Plačiakelnis“.

    Atvykę į Krokuvą iškart pragiedrėjome. Pusiau juokais sakome jog mūsų dienos biudžetas maistui 1 euras žmogui. Už vizitą į „ramybės ir susikaupimo“ kambarėlį kiekvienas sumokėjome po du zlotus, kitaip sakant, maždaug po pusę euro. Nusprendėme ateityje taip aplaidžiai lėšomis į kairę ir į dešinę nesišvaistyti. Iš stoties patraukėme į būsimą nakvynės vietą City Hostel. Pasiryžome neiti lengviausiu keliu ir navigacijos nenaudojome. Ieškojome pagal žemėlapį.

    City Hostel tai hostelis pačioje Krokuvos širdyje. Su didžiuliu džiaugsmu pasinaudoję dušu išsiruošėme apžiūrėti Krokuvos senamiestį. Krokuvos senamiestis – centrinė, istorinė Krokuvos dalis. Iki Zigmantui Vazai 1596 metais perkeliant sostinę į Varšuvą, Krokuva buvo Lenkijos sostinė. Rynek Główny arba Pagrindinė aikštė yra didžiausia viduramžių miesto aikštė visoje Europoje. Miestas nustebino architektūrinių paminklų gausa. Netoli pagrindinės aikštės išdėstyti keletas svarbiausių istorinių architektūros paminklų – Šv. Marijos bazilika (Kościół Mariacki), Šv. Adalberto bažnyčia, Šv. Barboros bažnyčia.

    Po pasivaikščiojimo ir vakarienės viename iš Krokuvos lauko kavinių patraukėme „namo“ ruoštis sekančiai kelionės dienai. Kitos dienos tikslas – ištrūkti iš miesto ir traukti link slovakijos sienos.

    [FAG id=216]
    Komentarai
    Post Tagged with , , ,
Comments are closed.