KELIONĖ Į KROKUVĄ

KELIONĖ Į LENKIJĄ AUTOBUSU

BEVEIK 11 MĖNESIŲ TRUKSIANČIOS KELIONĖS PRADŽIA

2016 m. liepos 18d. atsisveikinome su artimaisiais ir išvykome į sunkiai pakeliamų iššūkių žadančią kelionę, kurią tuomet drąsiai vadinom „Kelione aplink pasaulį“. O kad būtume žinoję kiek sunkumų patirsim, kokius kraštus neplanuotai aplankysim ir kad po gero pusmečio mūsų keliai laikinai išsiskirs. Pirmasis etapas – kelionė į Krokuvą autobusu.

Kelionė į Krokuvą autobusu. Kodėl netranzavom?

Iš pradžių planavę per Lenkiją keliauti autostopu, prieš pat prasidedant kelionei planus pakeitėm. Autobuso „Vilnius-Varšuva-Krokuva“ bilietai buvo dovana nuo mano tėvų universiteto baigimo proga. Kaip žinia, nesvarbu kokiam krašte bebūtum, kelionės autostopu nepamirštamus nuotykius garantuoja, tačiau išvengę tos atkarpos perdaug nenusiminėm. Šiaurinė kaimyninės Lenkijos dalis dideliu gamtos grožiu nepasižymi, o ir šiaip mums jau buvo gana gerai pažįstama. O štai į pietus nuo Krokuvos – kitas reikalas… Žymioji Zakopanė, Tatrų kalnai…

12 valandų kelionė į Krokuvą autobusu.

Ką mes manom apie „Lux Express“. Patirtis ir atsiliepimai

Vilniaus autobusų stotį palikom 22:00. Rodos taip neseniai patys į Google paieškos langelį vedėm „Lux Express atsiliepimai„, o dabar nuomonę apie šį greitųjų autobusų maršrutų operatorių esam susidarę patys. Kelionė iki Varšuvos truko  beveik septynias valandas. Dar tris valandas truko įveikti atkarpą Varšuva-Krokuva. Bilietai „Lux Express“ interneto svetainėje buvo pirkti dar balandžio mėnesį. Didžiausias minusas – per tuos tris mėnesius autobuso Varšuva – Krokuva išvykimo laikas buvo atidėtas du ar tris kartus, todėl vietoje iš pradžių planuotos vienos valandos, autobuso į Krokuvą Varšuvoje laukėm daugiau nei keturias valandas. Pats autobusas puikus. Patogių sėdynių ir gerai funkcionuojančių „televizoriukų“ dėka kelionė labai neprailgo. Reikalui esant tikrai su „Lux Express“ važiuočiau ir dar kartą

Ką veikėm keturias valandas įstrigę Varšuvoj?

Gyveni ir mokaisi. Daiktų pasiėmėm per daug…

Būdami Varšuvoje ir turėdami laisvo laiko sumąstėm, kad būtų gerai apsiprast su naujomis kuprinėmis. Nuėjus keletą kilometrų tapo aišku jog kuprinės sureguliuotos neteisingai. Teko persikraut daiktus kitaip paskirstant svorį, sureguliuoti petnešas ir dirželius. Nepaisant didelio Kamilės pasiryžimo dalintis svorį maždaug po lygiai, pavyko įkalbėti ją perleisti keletą daiktų man. Mano kuprinė svėrė apie 25 kg., o Kamilės 17kg. Nuo pirmų dienų iki kelionės pabaigos daug kas pasikeitė. Išmokom apsieit vos su keliais būtiniausiais daiktais, todėl dalies jų atsisakėm, bet jų vietą užėmė kelyje sutiktų žmonių dovanos. Už 10 mėnesių nuo tos dienos, prieš išsiruošdami į beveik 800 kilometrų žygį Šv. Jokūbo keliu, dalį tų daiktų išsiuntėm į Lietuvą, bet apie tai papasakosim ateityje…

Marymonto autobusų stotyje

Pusryčiams „suraitoję“ dviejų dienų iš namų įsidėtų šašlykų ir daržovių normą ir pasivaikščioję Kauną primenančiomis Varšuvos gatvėmis, grįžom į Marymonto autobusų stotį. Prirakinęs mūsų kuprines dviračio spyna prie suoliuko akimirkai trumpam palikau Kamilę vieną gulinčią ant suoliuko. (Tai buvo berods vienas iš trijų kartų, kai panaudojau tą spynelę prieš išmesdamas). Iš tolo mačiau,  kaip pravažiuojantis stoties apsaugos darbuotojas sulėtino greitį, bet matyt pamatęs nemenko dydžio kuprines veikiausiai padarė išvadą jog jo teritorijoje ilsisi ne kokie benamiai, o svarbūs keliautojai.

Pirma diena – pirmas nesusipratimas

Man grįžus iš „asmeniško pasivaikščiojimo“ ir „susidėliojus mintis“, išvydom atvykstantį „Lux express“ autobusą. Švieslentėje degė užrašas „Krokuva“. Nedelsdami pasidėjome kuprines bagažo skyriuje, į vidų pasiimdami tik dokumentus ir kitus svarbiausius daiktus. Tai buvo linksma (labiau vairuotojui bei aplinkiniams nei mums), kai mums bebūnant autobuse vairuotojas pastebėjo jog mes norime važiuoti Krokuvos link, mat šis autobusas važiavo iš Krokuvos. Po mantos atsiėmimo procedūros atvyko mūsų autobusas važiuojantis Krokuvos link.

PAGALIAU ATVYKSTAME Į KROKUVĄ

Kelionė iš Varšuvos į Krokuvą truko penkias valandas. Pamažu ėmė keistis vietovės reljefas. Tas kelias valandas matyt norėjome pailsėti vienas nuo kito po tokio „ilgo“ laiko praleisto keliaujant kartu, todėl beveik nesikalbėjome. Žiūrėjome smegenų lasteles sunykti skatinantį animacinį filmuką „Kempiniukas Plačiakelnis“.

Atvykę į Krokuvą iškart pragiedrėjom. Pusiau juokais sakydavom, kad mūsų dienos biudžetas maistui – 1 euras žmogui. Už vizitą į „ramybės ir susikaupimo“ kambarėlį kiekvienas sumokėjome po du zlotus, kitaip sakant, maždaug po pusę euro. Nusprendėme ateityje taip aplaidžiai lėšomis į kairę ir į dešinę nesišvaistyti. Iš stoties patraukėm į būsimą nakvynės vietą – City Hostel. Pasiryžome neiti lengviausiu keliu ir navigacijos nenaudojome. Ieškojome pagal žemėlapį.

Krokuvos senamiestis

City Hostel, tai hostelis pačioje Krokuvos širdyje. Su didžiuliu džiaugsmu pasinaudoję dušu išsiruošėme apžiūrėti Krokuvos senamiestį. Krokuvos senamiestis – centrinė, istorinė Krokuvos dalis. Iki Zigmantui Vazai 1596 metais perkeliant sostinę į Varšuvą, Krokuva buvo Lenkijos sostinė. Rynek Główny arba Turgaus aikštė yra didžiausia viduramžių miesto aikštė visoje Europoje. Miestas nustebino architektūrinių paminklų gausa. Netoli pagrindinės aikštės išdėstyti keletas svarbiausių istorinių architektūros paminklų – Šv. Marijos bazilika (Kościół Mariacki), Šv. Adalberto bažnyčia, Šv. Barboros bažnyčia.

Tokia ta mūsų kelionė į Krokuvą autobusu ir pažintis su miestu. Po pasivaikščiojimo ir vakarienės vienoje iš Krokuvos lauko kavinių patraukėm „namo“ ruoštis sekančiai kelionės dienai. Deja, kitą dieną toli nepasistūmėjom. Apie tai pasakojam įraše „Naktis Krokuvos parke„.

Bobutė maisto parduotuvėje:
-Ar turite servelato?
-Ne.
-Tai gal turite Daktariškos dešros?
-Ne.
-O Krokuvos dešros?
-Na ir atmintis tavo, bobute.

KATEGORIJOS

Share This

Dalintis

Dalintis straipsniu su draugais