• Pirmoji diena Vietname: pasiūlymai įsigyti „žolytės“ ir kiti nuotykiai


    Vietnamas

    Apie Vietnamą buvom girdėję dvejopų nuomonių. Vieni, po kelionės į šią, kadaise karo nuniokotą šalį, gyrė niekada nemiegantį, amžinam rūke ir sumaištyje paskendusį Hanojų ir šimtais kalkakmenio salelių pasigirti galinčią Halongo įlanką. Kiti tapė Vietnamo paveikslą gerokai niūresnėmis spalvomis.

    Moteris Vietname

    Labiausiai atmintyje įstrigo vieno tarptautinėje keliautojų bendruomenėje gerai žinomo keliautojo slapyvardžiu „Indie Traveller“ pasakojimas. Tikras Indie Traveller vardas – Marekas. Nuo 2012 metų Marekas aplankė daugiau nei 50 valstybių penkiuose žemynuose. Vietnamas jam paliko karčių prisiminimų. „Tai neturėtų sulaikyti jūsų nuo keliavimo ten, bet verta žinoti ko galima tikėtis“ patarė jis. „Per mėnesį Vietname buvau apgautas žmonių, prisistačiusių organizacijos „Raudonasis kryžius“ nariais, įsivėliau į konfliktą su Taksi vairuotoju, už 5 minučių kelionę pareikalavusiu 80 USD atitikmens Vietnamo dongais, n kartų restoranuose kilo nesusipratimų dėl „netikėtai išaugusių“ kainų. Taip pat kartą beždžionė pavogė mano alaus skardinę, nors ir nevalia dėl to kaltinti Vietnamo. Tai galėjo nutikti ir kitose šalyse.“ Internete radom informacijos, kad vos 5 procentai apsilankiusių Vietname, grįšta ten antrą kartą. Pasak tų pačių šaltinių, Tailande antrą kartą apsilankyti susigundo apie 50 procentų turistų. Nežinia kiek tame tiesos, bet tokie skaičiai kurstė smalsumą, kokių nuotykių patirsim mes.

    Pirmieji nuotykiai Vietname

    Vietnamo – Laoso sieną kirtom be didelių nesklandumų. Laosiečiams berods tvarka paprastesnė, o mums teko palūkėti, kol pareigūnai patikrino pasus. Laukėm drauge su prancūzų porele. Nors sėdėjom atokiai, nesunku buvo pastebėti, kaip pareigūnus sudomino mūsų pasuose įklijuotos Irano vizos. Pirštais pabaksnoję ir galvas pakraipę galiausiai dokumentus atidavė, prieš tai uždavę porą klausimų. Merginoms užduodami klausimai paprastesni. Į juos galima atsakyti: taip arba ne. 😀 Kamilės klausė „Ar esate iš Lietuvos?“. Man teko papasakoti daugiau: koks mano vardas, iš kur esu ir kiek laiko ketinu būti Vietname. Paskui dokumentai dar kartą buvo patikrinti pakeliui į autobusą. Vienas iš juos tikrinusių kareivukų kažko manęs paklausė Vietnamietiškai, bet kitas tuoj pat pamojo ranka, kad galiu eiti.

    Kirtus Laoso – Vietnamo sieną, kraštovaizdis pasikeitė akimirksniu. Jei prieš tai pasišokinėdami riedėjom per nuobodžias Laoso kalvas, Vietname mus pasitiko galiūnai kalnai. Būtent kalnai ir džiunglės priminė visus iki tol matytus filmus apie Vietnamo karą. Nesunku buvo įsivaizduoti virš džiunglių praskrendantį Amerikiečių sraigtasparnį, džiunglėse šmėžuojančias smailas bambukines Vietnamo karių skrybėles, vijoklių ir medžių tankmėje vykstančius mūšius.

    Miegamasis autobusas

    Į Hue važiavom štai tokiu „miegamuoju autobusu“. Šis džentelmenas iš Vengrijos netruko įsitikinti, kad aukštesniems nei 160cm. keleiviams ši transporto priemonė nepritaikyta.

     

    Kelionė į Hue. Vietnamas

    …laimei man pasisekė labiau. Gavau erdviausią gultą visame autobuse. Kaip akivaizdžiai matyti fotografijoje – netveriu dėl to džiaugsmu. 😀

    Hue – „žolytės“ prekeiviai ir vakarienė už 1 eurą

    Hue buvo pirmasis Vietnamo miestas, kuriame apsilankėm. Porą valandų klaidžiojom, kol radom savo viešbutuką. Laimei bankomatą rasti pavyko greičiau. Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos verslininku. Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėti. Atsisakius, pašnibždomis pasiteiravo ar ši nenorėtų „atsipalaiduoti ir patraukti dūmelį“. „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!“ tvirtino jis. 😀 Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavau bent septynis kartus. Kituose miestuose su tokiais pasiūlymais nesusidūrėm.

    Mergaitė ir pliušinis meškiukas Vietname, Hue mieste

    Klaidžiojant skersgatviais aptikom šią mergaitę ir susidūriau su sunkia situacija. Mat atėjus laikui eiti abiems gerbiamosioms ėmė „prakaituoti akys“. Mergaitė norėjo pasilikti meškiuką, o Kamilė mergaitę… Paraginęs paskubinti atsisveikinimo ceremoniją staiga tapau abiejų priešu… Gyveni žmogau ir vistiek neišmoksti – su moterimi nepakovosi… su dviem – juo labiau.

    Po ilgos dienos, skrandžiai giedojo skambiai it atlikėjas Minedas atlikdamas savo kūrinį „Tegul sudegs viskas kas dega„. Nors ir tebeturėjom tris kelioninius dujų balionėlius, pasirodė pigiau valgyti valgyklose nei maistą gamintis patiems. Netrukom rasti valgyklėlę. Vietnamietiškų patiekalų asortimentas platus. Nuo ryžių, kaip ir bet kur Azijoje, pabėgti sunku, bet įmanoma. Norintys pailsėti nuo ryžių visada gali rinktis vikšrus. 😀

    4-vietnamietiska-virtuve

    Tokio komplekto kaina – 1 euras. Rinktis buvo galima iš daugybės ingridientų. Šis rinkinys skonio receptoriams pasirodė priimtiniausias, todėl per artimiausias dienas užsisakėm tokį patį dar bent 15 kartų: ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienėms.

     

    9-viksrai

    Vabalai, vabzdžiai, vikšrai ir lėliukės – puikus baltymų šaltinis. 😀 Kilogramo kaina vieninteliame Hue rastame prekybos centre – 77 tūkstančiai Vietnamo dongų (apie 3,2 Eur.)

     

    Alaus kaina Vietname

    Vietnamietiškas alus vidutiniškai po 9000 Vietnamo dongų. „Žvaigždžių karus“ primenantys pavadinimai „Zorok“ ir „Huda“ sugundė atlikti atlikti degustaciją. Į klausimą „ar skanus?“ atsakyti galėtume „nėra to dusto blogo ko (buvę) studentai neišgertų“, bet degustacijos pakartoti nepanorom.

    Tai tiek trumpai apie tai, kodėl nežinojom ko tikėtis Vietname ir kaip praėjo pirmoji diena šioje šalyje.

    Kitos dienos pasivaikščiojimas po Hue –>

    6-ka-pamatyti-vietname

    Komentarai
    Post Tagged with , ,
Comments are closed.