• Kelionė į Miercurea Ciuc

    Nakvojome ganykloje greta Turda miesto. Kaip jau minėjau tąkart pažadino arklių kaimenė. Smalsiausias iš jų net paragino mane greičiau suktis ir pakramsnojo musu žalią palapinę. Per visą „ilgą“ mūsų keliavimo istoriją turbūt greičiausiai susipakavę palapinę nužingsniavome kelio vedančio į Targu Mures miestą. Eiti teko pro avių bandą ir keturis ar penkis besišypsančius nuo ausies iki ausies aviganius šunis. Sutikome ir patį piemenį, belaikantį aršiausią iš savo keturkojų.

    Kelionėje sutiktas draugas

    Sustojo tamsaus gymio vidutinio amžiaus vyriškis, vairuojantis mikroautobusiuką. Vos įsėdus paklausė „Te habla espaniol?“ Turbūt pasirodėme panašūs į ispanus. Pavežė mus iki Ludus (Luduš) miestelio.

    Ludus miestelyje teko netrumpai palūkėti sekančio geradario. Po kurio laiko sustojo jaunas vyriškis su turbūt naujausiu automobiliu, kokiu teko važiuoti nuo kelionės pradžios. „Kamilei patinka Volvo. Stebėjosi kodėl nei vienas nesustoja“ – pasakiau jam. „Aš mačiau iš tolo, kad šiai merginai turbūt patinka Volvo. Tai viena iš priežasčių dėl ko sustojau“ – prasitarė vairuotijas vardu Andrei Antra priežastis – mūsų kuprinės. Pamatęs mūsų kuprines sustojo, nes pats yra daug keliavęs, tiek autostopu, tiek motociklu ir kitais būdais. Andrei norėjo išgirsti kokia mūsų istorija ir kokie planai.

    Andrei kilęs iš Moldovos respublikos. Yra gyvenęs Rumunijoje. Ššiuo metu gyvena ir dirba Švedijoje, o kai sustojo  mūsų pavežti  važiavo aplankyti šeimos į Moldovą. Prieš keletą metų jis motociklu jis apkeliavo visą europą. Pabaltijo šalyse taip pat yra buvęs ir susidarė įspūdį jog Lietuva yra tikrų tikriausias žemės ūkio kraštas – kiek važiuosi visur beribiai auksiniai laukai.

    Andrei pasakojo, kad kai lankėsi Bulgarijoje negalėjo atsidžiaugti kainomis. Kartą jis paklydo ir artėjant vakarui teko klausti vietinių kur galėtų pernakvoti . Navigacija vedė gilyn į mišką, o keliukas tapo vis siauresnis ir siauresnis, kai prieš akis išdygo didžiulis prabangus viešbutis. … buvo nuspręndės, kad jeigu nakvynė kainuos daugiau nei 150 eurų, ieškosis kitos vietos. Viešbučio darbuotojas, nuo galvos iki kojų nužvelgęs potensialų klientą tarė „Kainuos 40”. … apsidžiaugė pamanęs jog kaina yra keturesdešimt eurų už naktį, bet kaip paskui paaiškėjo – kaina 40 Bulgarijos levų, t.y. tik apie 20 eurų.

    Taip pat Andrei yra buvęs Nepale, kurį ketiname aplankyti ir mes su Kamile. „Žmonės ten tokie geri, kad gali paliesti tavo sielą…“ pasakojo jis. Rekomendavo mums pasivaikščioti Anapurnos kalnų maršrutu ir palinkėjo nepatirti tokių buvimo didelyje aukštyje pasekmių, kokias patyrė jis. „… mano kvėpavimas buvo normalus, bet širdis plakė kaip pašėlusi. Naktį negalėjau miegoti…“

    Kadangi Andrei pasisiūlė mus pavežti toliau nei buvome suplanavę tai dienai, taip ir nepamatėme Turgu Mures miesto. Gal ir gerai, nes keliaujant autostopu dideli miestai didelė problema. Situacija būtų kitokia jei biudžetas būtų neribotas, bet taip nėra ir skaičiuojame kiekvieną centą. Viešuoju transportu važiuojame retai, todėl iš didelių miestų, jei niekas nepasisiūlo pavežti, išeiname pėsčiomis. O ir žmonės visuose didžiuosiuose miestuose labai panašūs. Jei nori ištikro pažinti vietines tradicijas, šalies kultūrą ir išgirsti nuoširdžių istorijų pažinčių ieškoti reikia kaime.

    keliones

    Sekantis tikslas buvo nuvykti į Miercurea Ciuc (Mierkurea Čiuk) miestelį. Tai „vengriškojo“ Rumunijos regiono didžiausias miestas. Vietiniai šį regioną kartais juokais vadina „šalis šalyje“. Ten turėjome susitikti su žmogumi žinančiu apylinkes ir galinčiu duoti patarimų. Tai anksčiau minėto vengro Ištvano draugas. Vairuotojas mus išleido degalinėje ir nuvažiavo savais keliais į Moldovą, o mums iki Miercurea Ciuc buvo likę kokie penkiasdešimt kilometrų. Pasidžiaugę mus supančiais kalnais ir žaliuojančiais laukais susistabdėme pagyvenusią sutuoktinių porą, važiuojančią namo į Brasov (Brašov) per Miercurea Ciuc. Šie klausinėjo mūsų, kokias vietas Rumunijoje aplankėme, ką pamatėme. Supratome, kad daug gražių vietų neįtraukėme į maršrutą, tačiau tikiu kad grįšime į Rumuniją ateityje.

    Įprasta manyti jog Rumunijoje „vieni čigonai“ ir nesaugu, o tikrovėje situacija visai kitokia. Didžioji dalis Rumunijos tiesiog kupina architektūros, gamtos ir visų kitų turtų. Žmonės čia šilti ir norintys padėti. Taip – „čigonų“ Rumunijoje daug (kaip ir kitų tautinių mažumų: vengrų, vokiečių), bet didžiausia jų koncentracija tik kai kuriuose regionuose, o ir patys romų tautybės žmonės nevisi vienodi. Yra kelios jų atšakos. Kai kurie pasidabinę ilgais ūsais, tam tikrais rūbais. Vienas žmogus minėjo, kad jei kasnors tokiam vyriškiui nukirptų ūsus, jis neišeitų iš namų, kol šie vėl ataugtų. Daug jų dirbantys žmonės. Pasisaugoti turbūt reiktų tokių, kurie nenešioja ūsų, tautinių rūbų ir beveik nesiskiria nuo tikro rumuno. Juos išduoda tik šiektiek tamsesnė odos spalva. Svarbu nepamiršti, kad jų kitokia kultūra ir tiesiog reikia nepamiršti, kad turėdami galimybę jie turbūt mėgins jus pergudrauti. Nuo to apsisaugoti galima tiesiog neprarandant budrumo. Bent jau mes su Kamile jokių problemų neturėjome.

    Pastatas Miercurea Ciuc mieste Rumunijoje

    Atvykę į Miercurea Ciuc miestelį ėjome pasivaikščioti. Ir vėl tas alinantis karštis… Nors miestelis labai patiko, teko slėptis nuo saulės vietinėje kavinėje. Nusipirkome šaltų gėrimų ir sėdome rašyti straipsnių, tvarkyti sukauptos vaizdinės medžagos. Laukėme žinių iš jau minėto asmens, kuris prieš tai pranešė mums, kad laukia mūsų atvykstančių į Miercurea Ciuc. Deja, atėjo vakaras ir nei skambučio nei žinutės taip ir nesulaukėme. Leisti pinigų nakvynei hostelyje nebuvom nusiteikę. Patraukėm ieškoti vietos nakvynei.

    Kelionių nuotraukos

    Palapinę pasistatėme pačioje aukštos kalvos viršūnėje. Lipom stačiu šlaitu, brovėmes pro dilgėles ir bruzgynus, bet pasiekę viršūnę supratom jog vertėjo. Vieta buvo gana saugi. Galėjom miegoti ramiai. Nuo kalvos atsivėrė viso miesto vaizdas. Prieš užmigdami girdėjomegyvulius genančius šūkaujančius piemenis. Užmigome nusprendę, kad kitą dieną vyksime į Brasov (Brašovą) – vieną gražiausių Rumunijos miestų…

    Nakvynė Miercurea Ciuc mieste

    Dienos akimirkos:

    Pieva Rumunijoje Gimnastikos valandėlė Keliauju 6 7

    Komentarai
    Post Tagged with , , ,
Comments are closed.