• Samsun


    Samsun – miestas Turkijos šiaurėje (Juodosios jūros pakrantėje) turintis apie pusę milijono gyventojų. Atsisveikinę su savo bičiuliu Farzadu, su kuriuo praleidome net aštuonias dienas, patraukėme būtent Samsuno link.

    Farzadas su mūsų kuprine

    Sivas

    Kadangi Nevsehir ir Samsun miestus skiria beveik 560 kilometrų, o laiko iki bus padarytos Irano vizos turėjome į valias, nusprendėme trumpam apsistoti tarpinėje stotelėje – Sivas mieste.

    Sivas – centrinės turkijos miestas turintis daugiau nei 400 tūkstančių gyventojų. Žmonės gyvenantys Sivas sako jog tai istorinis miestas. Mes manome, kad beveik visi Turkijos miestai gali būti vadinami istoriniais – architektūros paminklų apstu visoje Turkijoje. Net ir vietiniai pastebi, kad „ko turi daug – nesaugai“. Kai kurių tvirtovių sienos aprašinėtos šių dienų „menininkų“, rajonuose kur Europoje nebūtų leista nei inkiliuko pakabinti – Turkijoje dygsta naujos statybos pastatai.

    Sivas mus pasitiko Eminas ir jo mergina. Eminas – 22 metų vaikinas studijuojantis Sivas universite. Su juo susisiekėme per Couchsurfing.org svetainę. Kad nereiktų klaidžioti dideliame mieste, porelė atėjo mūsų pasitikti. Maloniai nustebino pasisiūlę panešti mūsų kuprines.

    Turkai neša mūsų kuprines Sivas mieste

    Eminas bute gyvena su savo mergina ir draugu Yavuzu. Visi jie pasirodė draugiški ir šilti žmonės. Kiti sutikti Sivas gyventojai nuo jų svetingumu neatsiliko. Užėję š vietinę greito maisto užkandinę vakariene buvom pavaišinti. Savininkui patiko Emino pasakojimas apie „žmones iš Litvanijos  ir tai, kad domimės jų miestu. Kitą dieną istorija pasikartojo apsilankius vienoje istoriškai svarbioje vietoje. Išklausę prižiūrėtojo pasakojimo buvom pakviesti arbatos su turkiškais saldumynais.

    Viena iš svarbesnių aplankytų vietų buvo Sivas etnografinis muziejus. Gyvenimas tame regione verda jau tūkstančius metų. Hetitų civilizacija didelėje dabartinės Turkijos teritorijoje klestėjo dar II tūkstantmetyje pr. m. e. Beveik visi Sivas etnografinio muziejaus eksponatai – hetitų palikimas.

    Hetitų civilizacijos palikimas

    Keliautojai Sivas mieste

    Samsun

    Praleidę vieną dieną Sivas mieste atvykome į Samsun – miestą ant Juodosios jūros pakrantės. 🙂 Į Samsun važiavome autobusu. Nedidelės viešojo transporto bilietų kainos nesiliauja stebinusios. Deja kelionės autobusu šiame kalnuotame regione trunka labai ilgai. Apie tris šimtus kilometrų važiavome šešias valandas. Iš dalies kalti sustojimai tarpiniuose miestuose bei kelių policija, sustabdžiusi autobusą ir nusprendusi patikrinti visų keleivių dokumentus.

    Samsune norėjome praleisti bent porą naktų. Vykti į šį miestą patarė iranietis Farzadas. Nei kiek nesigailėjome tai padarę. Samsun turi savo universitetą (taigi ir daug jaunimo), žaliuojantys nesibaigiantys parkai džiugina akį, o naudotis viešuoju miesto transportu paprasta, kadangi miestas išsitiesęs palei jūros pakrantę, taigi turi vieną pagrindinį maršrutą.

    Nakvynę kaip ir Sivas radome per Couchsurfing.com svetainę. Naktį susigaudyti kokiu viešuoju transportu naudotis sunku. Kadangi buvom alkani ir pavargę taksi pasiekėme vietą, kurioje mus pasitikti turėjo mus priimsiantis studentas Kaganas. Vietoj jo pasirodė jo draugas Bulent Kaptan, kurį vadinome tiesiog Captain (kapitonu).  Pasirodo, ne mes vieninteliai buvome ketinome nakvoti jo namuose, taigi šeimininkas Kaganas su keliautojais  ir Ukrainos Valentina ir Pavelu ruošė susipažinimo vakarui vyną.

    Pasisveikinę su kolegom keliautojais drauge su puodu vyno ir užkandžiais atvažiavom į prieplauką. Čia pat plūduriavo Kapitono laivelis „Kaptan“. Valentina ir Pavelas pasirodė ne iš kelmo spirti. Iš gimtosios Ukrainos jie dviračiais atmynė į pačią Turkiją ir ruošiasi pasiekti Gruziją. Jų kelionė irgi prasidėjo prieš mėnesį laiko. Mus nakvynei priėmęs Kaganas irgi ne namisėda. Pagal studentų mainų programą kurį laiką studijavo Lenkijoje. Jo darbavys Kapitonas būdamas jaunesnis irgi išmaišė solidų skaičių valstybių.

    Vakaras Samsune

    Kitą dieną mūsų ir ukrainiečių porelės keliai išsiskyrė. Mes su Kaganu dieną pradėjome maidynėmis Juodojoje jūroje, o jiems prireikė dalių dviračiams. Kaganas Pavelo prašymu paskambino į vieną iš vietinių parduotuvių ir paklausė ar turi kamerų (taip Ukrainoje ir Lietuvoje vadinama guminė pūslė įmontuota po dviračio padanga į kurią pučiamas oras). Angliškai turbūt ji vadinama tiesiog „tube“. Nei pats Kaganas nei parduotuvės savininkas ką mes vadiname kamera nežinojo.

    Samsun pakrantė švari ir tvarkinga. Keista, kad šiame vieta nekilnojamo turto beveik dvigubai mažesnė nei būtų panašioje vietoje Lietuvoje. Mums Lietuviams pratusiems prie geltono paplūdymio smėliuko didžiausias nusivylimas turbūt buvo pilkšvas dulkingas Samsuno smėlis ant kurio dėl karščio galėjai kiaušinienę kepti. Vandens temperatūra taip pat mums buvo neįprastai didelė. Tokiame šimtame vandenyje karštą dieną sunku atsigaivinti.

    Keliautojai Samsune. Juodoji jūrą

    Samsuno ženklas. Invisusmundi

    Po maudynių Kaganas nuskubėjo į darbą Kapitono kavinėje Captain’s Cafeteria, o mes ieškoti parduotuvės. Parduotuvę radome už kelių kilometrų. Lietuvoje turbūt parduotuvės tokioje vietovėje būtų bent kas šimtą metrų. Radę mini prekybos centrą be maisto pietums nusipirkome ir vaisių užkandžiams, kuriuos paskui sušveitėme atsisėdę ant suoliuko Juodosios jūros pakrantėje. Kaina džiugino mūsų širdis. Už maždaug vieną eurą nusipirkom pilną kuprinėlę persikų ir vynuogių. Žalių vynuogių kilogramas čia kainuoja mažiau nei šešiasdešimt euro centų.

    Kažin ar tokių skanių vaisių buvom gyvenime valgę. Alkis veikiausiai taip pat prisidėjo prie pagerinto skonio jutiklių darbo, o ir vaizdai kur pasisuksi nuostabūs. Jei grėstų būti ištremtam į Turkiją, turbūt gyvenimui rinkčiausi Samsun.

    Prieš saulei nusileidžiant. Samsun paplūdimysKeliautoja Kamilė Jokšaitė. Samsun liūto statula

    Kovotoja amazonė

    Kovotojos amazonės statula Samsuno mieste. Šios moterys karės paaukodavo vieną krūtį, kad būtų patogiau persijuosti diržą su lanku ar kitu ginklu

    Turkams begalo sunku ištarti ir atsiminti mano vardą. Kapitonas praminė mane Timūru. Nuo tada visiems turkams prisistatau Timūro vardu. 🙂

    Kapitono kavinė Samsune

    Vakarienė Kapitono kavinėje

    Vakare Kapitono kavinėje pavalgę vakarienę persikėlėme į prieplauką. Turėjome garbės susipažinti su Kapitono draugais. Paklausus kuo jie verčiasi šis atsakė „Visi jie svarbūs žmonės. Šiam dirba penkiasdešimt žmonių, anam dar daugiau, o štai šis paprastas darbininkas, bet labai geras žmogus. Visada būnu tik tokių veiklių žmonių apsuptyje. Juk jei kas paklaus ką tavo draugai veikia, o  jie neveikia nieko – jie yra niekas. O jei mane supantys žmonės yra niekas – ir aš esu niekas“.

    Kapitono bičiuliams pasirodėme įdomūs. Turbūt net kažkiek egzotiški. Juk kalbame keista kalba. Keliaujame autostopu. Vienas iš vakaro stalo draugų nesuprato kokia prasmė taip keliauti, bet Kapitonas įsiterpė „Jie pažįsta pasaulį taip kaip nepadės pažinti nei viena knyga. Naujos pažintys, potyriai ir kitų kultūrų suvokimas – tokia jų keliavimo prasmė“.

    Vakaras prieplaukoje

    Iš kairės: Kapitonas ir Kaganas 🙂

    Po vieno kito stikliuko vietinių gėrimų prasidėjo šokiai. Linksma ir neįprasta buvo stebėti vyrus šokančius vienus su kitais ir spragsinčius pirštais, bet žmonės jie šaunūs. Vienas iš pobūvio kolegų už šokį susirinko net septyniasdešimt Turkijos lirų (apie dvidešimt eurų). 😀

    Pasėdėję iki kokios antros valandos nakties patraukėme namo. Turkijos miestai niekada nemiega. Ilgainiui tas visas automobilių chaosas gatvėse ima atrodyti įprastas. Supranti, kad prie jų savitos vairavimo kultūros reikia priprasti. Europiečiams turbūt sunkiausia susitaikyti su tuo, kad pėsčiųjų perėjos čia mažai ką reiškia. Automobiliai prie pėsčiųjų prerėjos tikrai nestos, nebent pastebės tave pačiame kelio viduryje. Įprasta nuolat naudoti garso signalą. Pėstiesi irgi į gatves plūsta be jokios tvarkos ir kur panorėję.

    Kitą dieną atsisveikinome su keliautojais Valentina ir Pavelu bei mus dviems nakvynėms priėmusiu šauniuoju Kaganu ir autostopu išvykome kito pajūrio miesto Trabzono link. 🙂 Bet apie šią kelionę papasakosiu kitą kartą…

    Kelionių pažintys

    Iš dešinės: Valentina, Pavelas ir Kaganas 🙂

    Komentarai
    Post Tagged with , , ,
Comments are closed.