KELIONĖ Į KVALĄ LUMPŪRĄ

ĮDOMŪS FAKTAI APIE MALAIZIJOS SOSTINĘ

NUOTYKIAI DIDŽIAUSIAM MALAIZIJOS MIESTE

Kelionė autostopu iš Tailando pasienio į Kvala Lumpūrą truko dvi su puse dienos. Atstumas – apie 500km. Pie tai pasakojom praėjusį kartą „Autostopu per Malaiziją„. Šį kartą papasakosim apie didžiausią šios šalies miestą, apie mūsų bičiulį Beną iš Nigerijos, apie tai, kaip susipažiniom su verslininkais iš Uzbekistano ir kaip potvynis vos neužliejo palapinės. Taip pat pasidalinsim keliais įdomiais faktais apie Kvala Lumpūrą ir Malaiziją. Pamatysit Kamilės sukurtą filmuką.

AR ŽINOJAI KAD…

Kvala Lumpūre gyvena apie 1,7mln. žmonių. Gyventojų tankumas mieste – 7.100 žm./km². Penkis kartus didesnis nei Vilniuj. Įdomiausia tai, kad miesto statusą Kvala Lumpūras gavo tik 1972m. Dabar tai vienas greičiausiai augančių didmiesčių pasaulyje. Aukščiausias miesto pastatas – „Petronas bokštai dvyniai“. Nuo 1998 iki 2004m. tai buvo aukščiausias statinys visame pasaulyje, kol jį pralenkė Taivano „Taipei 101“. Apie tai, kas yra dabartinis karalius ir kas netolimoj ateity jį nukonkuruos, papasakosim netrukus.

ĮDOMŪS FAKTAI APIE KVALA LUMPŪRĄ:

  • Aukščiausia kada nors užfiksuota temperatūra Kvala Lumpūre buvo 38,5°C, žemiausia 14,4°C. Ką reiškia minusinė temperatūra dauguma Malaizijos gyventojų net neįsivaizduoja. Vidutinė metų oro temperatūra – 28°C.
  • Malaizijos viza lietuviams nereikalinga, jei ketinama šalyje viešėti ne daugiau nei 3 mėn.
  • „Petronas“ bokštai dvyniai viso turi 32.000 langų.
  • Kiekvienas „Petronas“ bokštas sveria po 300.000 t. Kiekvienas iš jų turi 213,750 kv.m. vietos. Tai prilygsta 30 futbolo stadionų.
  • Dvynukų statybos kainavo apie 1,6 mlrd. dolerių.

KAIP KELIAUTI PO KVALA LUMPŪRĄ NEMOKAMAI?

Tik atvykę į Malaizijos sostinę sužinojom, kad nuo 2012m. atsirado galimybė po Kvala Lumpūro centrą keliauti nemokamai. Pagal nerašytą taisyklę per dieną stengėmės išleist ne daugiau nei 10€. Tai suteikė galimybę per vieną dieną apžiūrėt įdomiausias vietas ir jau sekančią tęsti kelionę link Singapūro.

Galimybė nemokamai važinėti po Kvala Lumpūro centrą vadinama Go KL. Pasirodo siekdama sumažint oro užterštumą, valdžia atidarė kelis nemokamus viešojo transporto maršrutus. Taip pat, tai pasiteisinęs būdas į muziejus, prekybos centrus, viešbučius ir kitas įstaigas pritraukt tūkstančius turistų. GOKL nemokami autobusai turi daug privalumų. Daugelyje veikia nemokamas bevielis internetas, o patys autobusai nauji ir modernūs. Kondicionieriai veikia visu pajėgumu, o sėdynės patogios. Važinėti jais galima be jokių apribojimų, nesumokant nei  cento. Šiuo metu galimi keturi maršrutai: raudonasis, žaliasis, mėlynasis ir violetinis. Artimiausiu metu turėtų būti atidaryti nauji maršrutai.

PETRONAS BOKŠTAI DVYNIAI

„Petronas“, tai Malaizijos gamtinių dujų kompanija. Ne šiaip kompanija, o viena didžiausių kompanijų pasaulyje. „Petronas“ valdo šalies vyriausybė, o įmonės būstinė įsikūrusi „Petronas Twin Towers“ arba tiesiog – Bokštuose Dvyniuose.

AUKŠČIAUSIAS PASAULIO PASTATAS

„Petronas Bokštai Dvyniai“ buvo pastatyti 1998m. Juos projektavo Argentinos amerikietis Cesar Pelli. Kai jau minėjom, nuo 1998 iki 2004m. dvynukai buvo aukščiausi statiniai pasaulyje (451.9m.). 2004m. aukščiausiu tapo „Taipei 101“, esantis Taivano sostinėje Taipėjuje (508m.). Šiuo metu „Petronas Twin Towers“ yra 12 vietoje, o dabartinis nuo 2010m. nenugalėtas karalius – Jungtinių Arabų Emiratų „Burj Khalifa“ (828 m.). Panašu, kad tai dar ne pabaiga. Šiuo metu Saudi Arabijoje statomas „Jeddah Tower“ arba tiesiog – Karalystės Bokštas. Šio visų laikų imperatoriaus planuojamas aukštis bus lygiai 1.000m. 

BENAS IŠ NIGERIJOS

EIlinį kartą vietą nakvynei radom Couchsurfing.com svetainėje. Parašėm keliems žmonėms, bet priimt sutiko tik Benas – vyrukas kilęs iš Nigerijos. Kadaise į Malaiziją atvykęs studijuot, po studijų Benas čia ir pasiliko. Artimiau susipažint su žmogum iš Afrikos turbūt teko pirmą kartą. Viskas taip kaip ir įsivaizdavom: „linksmų plaučių“, mėgstantis ritmingą muziką, turi švelnų afrikietišką akcentą ir šiaip geras žmogus iki sielos gelmių. Nigerijoj Beno ilgisi tėvai, keli broliai ir seserys. Dalis brolių taip pat gyvena svetur, o viena sesuo berods Švedijoj.

Gavom atskirą kambarį. Vakare Benas nusivežė mus į mėgstamiausią savo restoraną. Susidarėm nuomonę, kad tas restoranas jam toks pat mielas, kaip man „Bernelių užeiga“ Vilniuje, o ir nuomonės apie valgymo įpročius sutapo. Benas, kaip ir aš, kaskart užsisako vis tą patį mėgstamiausią patiekalą.

NUOTYKIAI PORT DIKSONE

Atėjus laikui atsisveikint, Benas pasisiūlė pavežt iki Port Diksono (Port Dickson). Paplūdimy ketinom praleisti visą dieną, o išaušus kito dienos rytui – keliauti toliau link Singapūro. Nepavyko rasti informacijos, kaip vietinė policija reaguoja į miegančius paplūdimyje, bet kaip sakoma, kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Šampano gal ir negėrėm, bet uzbekiškų šašlykų valgėm.

Port Diksonas – 100tūkst. gyventojų turintis miestelis prie Melakos sąsiaurio. 1800m. įkurtas miestelis šiuo metu tarnauja, kaip populiari aplinkinių rajonų gyventojų atostogų vieta. Dauguma lankytojų atvyksta iš Kvala Lumpūro. Vieta graži, o maistas nebrangus. Ilsėjomės paplūdimy ir laukėm vakaro. Poilsiautojams išsivaikščiojus, ketinom nakvot paplūdimy. Sprendėm „SUDOKU“, kai priėjo nepažįstamas vyriškis ir pakvietė pietų…

PAŽINTIS SU TURISTAIS IŠ UZBEKISTANO

Pasirodo vyrai buvo poilsiautojai iš Uzbekistano (Uzbekijos). Pamatę du „benamius“ kaip reikiant susidomėjo, kas mes tokie ir iš kur esam. Paklausti kuo verčiasi, po ilgos pauzės vyrai atsakė „…užsiimam verslu“. „Taip ir maniau“ pagalvojau. Bičiuliai kaip mat pakvietė mus į svečius. Minėjo, kad atvykę į Taškentą, būtume svetingai sutikti.

Uzbekai kepė mėsytę ir kartojo „Tai Uzbekistano nacionalinis patiekalas „šašlik“. „Žinom. Mes dažnai juos valgom“ atsakėm mes. Vyrai buvo nustebę. Dar labiau nustebo išgirdę, kad jų nacionalinis patiekalas „plov“ Lietuvoj taip pat populiarus.

Maudynės Melakos sąsiauryje

Koks poilsis be maudynių. Melakos sąsiaurio vanduo nebuvo karštas, kaip Bušere, bet pakankamai šiltas, kad nei kiek neatsigaivintum. Kamilei teko maudytis su rūbais, kaip daro visos vietinės moterys. Juk Malaizija – musulmoniškas kraštas. Vietos uždarbiautojai siūlė išsinuomot vandens motociklą. Uzbekas sugalvojo, kad nuomotis visai nenori – nori tik nusifotografuot. Savininkas pabijojęs Taškento verslininko net nepaprašė užmokėt.

NAKTIS PORT DIKSONO PAPLŪDIMY

Išvykus bičiuliams suskubom ieškot vietos nakvynei. Sparčiai temo. Gražesnį saulėlydį nei Malaizijoje sunku kur pamatyt. Palapinę pasistatėm pačioje atokiausioje vietoje, kokią pavyko rasti. Apie antrą valandą nakties pažadino vandens „teliuškavimas“. Per kelias valandas, dėl potvynio, vanduo taip pakilo, kad priartėjo prie pat palapinės. Dar kelios minutės ir būtų apsėmęs. Teko skubiai kraustytis.

Persikraustėm arčiau gyvenamųjų namų. Nuo potvynio saugojo atraminė sienelė. Ryte, kai krovėmės daiktus, iš balkono stebėjo susidomėjęs seneliukas. Gerai, kad neiškvietė pareigūnų. Susikrovę mantą, tesėm kelionę į Singapūrą. Dar tiksliai nežinojom, ar tikrai lankysimės šitam mieste – valstybėj. Gąsdino didelės kainos, o sutinkančių priimti porai dienų į savo namus, dar nebuvo.

Pakeliui į Singapūrą spėjom kelias dienas paviešėt atokiam Malaizijos kaimelyje ir pagyvent su vietine šeimyna. Kartu gyveno pora keliautojų iš Ukrainos. Tuo metu jie po Aziją bastėsi jau 8 mėnesius. Ragavom malajų patiekalus, dalyvavom kaimyno muzikinės grupės repeticijom, lankėmės prie ežero ir naktiniam turguje.

ĮDOMŪS FAKTAI APIE MALAIZIJĄ:

  • Didžiausia Karališkoji kobra pasaulyje buvo sugauta 1937m. būtent ten, kur mes su Kamile nakvojom palapinėj – Port Diksone. Jos ilgis buvo 5.54m. Gyvendama nelaisvėje Londono zoologijos sode ji paaugo net iki 5.71m. ilgio. Karališkosios kobros dažniausiai minta kitomis gyvatėmis. Pvz. Indiškosios kobros nuodai Karališkosios kobros neveikia. Mažesnės giminaitės jai lengvas grobis. Apačioje – vakarų Balyje berniuko nufilmuotas epizodas, kaip Karališkoji kobra sumedžiojo ir dar gyvą prarijo gerokai mažesnę Spjaudančiąją kobrą.
  • Raflezija – gėlė subrandinanti didžiausią pasaulyje žiedą ir aptinkama Malaizijoje. Subrendusio žiedo skersmuo gali siekti 1 metrą, o svoris – iki 7kg.
  • Malaizija turi 65.877 km. greitkelių. Žemės perimetras yra tik 40.075 km.
  • 1957m. vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Malaizijoj buvo 55.8 m., moterų – 58.2 m. Šiuo metu šie skaičiai yra išaugę iki 71m. ir 74m.
  • Daug žymių prekinių ženklų gaminių gaminama Malaizijoj – įskaitant ir Intel kompiuterių procesorius.

KATEGORIJOS

Share This

Dalintis

Dalintis straipsniu su draugais