• Muštynės traukinių stotyje. Kamilės kelionių dienoraštis


    Muštynės traukinių stotyje

    Ayutthaya traukinių stotyje laukdami traukinio į Chiang Mai išalkom. Mūsų laukė 13 valandų kelias, todėl Kamilė liko saugoti daiktų, o aš išėjau papildyt maisto ir vandens atsargų. Grįžau kaip Kamilė sako „pasišokinėdamas“ ir pro grupelę pareigūnų prasibroviau į stotį. Viskas buvo kaip palikau, tik Kamilės žvilgsnis kitoks, akys didesnės. „Neįsivaizduoji kas nutiko“sakė ji. Nujaučiau, kad kažkas negero. Pasirodo Kamilę išgąsdino muštynės traukinių stotyje. Kas geriau nei ji pati galėtų apie tai papasakoti…

    Muštynės traukinių stotyje

    Prieš įvykstant muštynėms iš pažiūros ramioje Ayutthaya traukinių stotyje.

    Ištrauka iš Kamilės kelionių dienoraščio

    Tautvydas trumpam paliko mane traukinių stotyje saugoti kuprinių, o pats nuėjo į parduotuvę nupirkti maisto tolimesniai kelionei. Atsisėdusi ant suoliuko į dienoraštį užsirašinėjau dienos įvykius. Po kurio laiko pastebėjau, kad praeiviai renkasi prie traukinio stoties langų lyg būtų labai kažkuo susidomėję. Žmonių skaičius greitai didėjo, pačiai norėjosi palikti kuprines ir eiti pasmalsauti. Netoliese stovėjęs, taipogi kuprines besaugojantis keliautojas, Šveicaras pasiramščiuodamas bandė įžvelgti, kas gali vykti už traukinio stoties langų. Visai netyčiom pasilenkusi į priekį per žmonių minią pamačiau, kaip vidutinio amžiaus vyras smogė tiesiai į veidą savo bendraamžiui. Bam! Smūgis… ir varžovas gulėjo ant žemės.

    Girdėjau kaip šaukė moterys, kaip vyrai šaukė policijos pagalbos norėdami numalšinti miesto centre užsimezgusiam konfliktui. Tačiau po kelių sekundžių įvykiai pradėjo klostytis traukinių stoties viduje. Žmonės lakstėi į visas puses su vaikais lyg bandytų slėptis nuo gręsiančio pavojaus. Mačiau, kaip koridoriumi nubėgo vyras visus užpuldinėdamas ir nesiorientuodamas, kokios lyties varžovą renkasi. Staiga stotis liko visiškai tuščia, tik aš ir kolega Šveicaras. Paklausius, kas čia vyksta, jis gana ramiai, bet su nerimu akyse atsakė: muštynės!

    Tuo metu žmonės lakstė aplinkui ir rėkė, o aš nežinodama ką daryti, persimečiau fotoaparato dėklą per petį, apsikabinau kompiuterį ir buvau pasiruošuti bėgti. Jaučiau, kad vyras gali pradėti siautėti ir centrinėje traukinių stoties dalyje. Begalo išsigandau, turbūt dėl tos priežasties, kad buvau viena. Žinoma pradėjus lakstyti policijai, nusiraminau, kaip tik pro šalį eidamas apsaugos darbuotojas pamatęs mano dideles išgąsčio akis, ramiai rankom pamojavo, jog viskas valdoma. Matyt muštynėstraukinių stotyje įprastas dalykas.

    Tai truko gal pora minučių, tačiau atrodė lyg amžinybė. Netrukus iš paruotuvės pasišokinėdamas grįžo Tautvydas.  ,,Kodėl mane palikai?“: kaltindama jį pasitikau. Man papasakojus visą istoriją, nepatenkintu veidu pareiškė: ,,Kodėl visos linksmybės vyksta, kai aš kažkur išeinu?“. Na, man linksma tikrai nepasirodė. Vėl įsitikinau, kad kiekvienoje šalyje gali nutikti visko.


    Komentarai
Comments are closed.