PALIEKAME KROKUVĄ

Rytas viešbutyje

Praėjusį kartą pasakojom apie kelionę į Krokuvą. Kitą dieną kėlėmės anksti. „City Hostel“ valgomajame vyravo mirtina tyla. Pusryčiavo keli lenkai ir prancūzai. Kaip žinia, turiu gabumų valgydamas apsidrabstyti iki ausų. Laimei, pavyko gėdos nepasidaryti.

Netikėtai tylą nutraukė atėję linksmieji ispanai. Vyrai kvatojosi bendraudami tarpusavyje, o mes su kitais hostelio svečiais juokėmės iš jų. Patvirtinu – juokas tikrai užkrečiamas!

Pirmos pažintys skiepų centro beieškant

Išėję pro „City Hostel“ duris, patraukėm skiepų centro link. Kamilei reikėjo pasiskiepyti nuo hepatito A. Ten dirbantys medikai pakraipė galvas išgirdę apie mūsų planus ir apgailestavo, jog reikiamos vakcinos neturi. Buvome nukreipti į kitą vietą esančią už trijų kilometrų. Vaikščiojom iš vienos vietos į kitą, o laikas skriejo. Galiausiai skiepų centrą radom. Kartu su Kamile skiepijosi vienuolė. Po procedūros pasiteiravo kaip Kamilė jaučiasi ir palinkėjo sėkmės. Jos skiepų pasas buvo pilnut pilnutėlis – turbūt didi keliautoja.

Krokuvos skiepų centras

Ilgas kelias iš Krokuvos

Kol gavom vakciną atėjo popietė. Per kelias valandas toli nenukeliausi, todėl paskutinis dienos tikslas buvo išeiti iš Krokuvos ir susirasti vietą palapinei. Info centre sužinojom, kad viešuoju transportu į užmiestį tektų važiuoti su trimis persėdimais. Taip pat tai viršytų mūsų biudžetą. Pasirinkome pigesnį kelią – eiti. Sekančius 11 mėnesių keliavom panašiai. Laikėmės principo – „jei gali neišleist, tai ir neišleisk“.

Keliautoja Kamilė Jokšaitė su Lietuvos vėliava Krokuvoje

SKAUSMAS KRŪTINĖJ IR NAKTIS PRIEMIESČIO PARKE

Per kelias valandas pasiekėm Krokuvos pakraštį. Žemėlapis ir kelio ženklai atvedė į vietinį kempingą. Už vietą palapinei darbuotojas paprašė berods 10 eurų atitikmens zlotais. Mums tokia suma – visos dienos biudžetas. Kamilė kentėjo nuo skausmo krūtinės srityje. Kaip paskui paaiškėjo, dėl to kaltas buvo kuprinės „Husky“ petnešas jungiantis dirželis, visą laiką spaudės krūtinę. „Žūk-mirk“ reikėjo kažkur apsistoti. Laimei naktį skaudėti liovėsi. Įsikūrėm parko vidury – medžių tankmėje. Kadangi jau temo, praeinantys žmonės mūsų žalios palapinės nepastebėdavo. Tik retsykiais pasisveikindamas amteldavo vienas kitas šunelis.

Naktis Krokuvos parke

Iki atvykstant į Nepalą ir įsigyjant kelioninę dujinę viryklėlę, vandenį arbatai virindavom sauso spirito tabletėmis. Maisto gaminimui toks būdas pasirodė esąs netinkamas. Laužo kurti tokioj vietoj nesirėjo, o spirito savadarbei iš skardinės pasidarytai viryklėlei neturėjom. Vakarienei – viena skardinė šprotų ir šiltame vandenyje išmirkę makaronai. Kitą dieną laukė kelionė į Zakopanę autostopu. Tada dar nenumanėm, kur praleisim sekančią naktį ir kad tos teritorijos savininkas su mumis pažindintis ateis su aštuoniais šunimis…

Žymus detektyvas Šerlokas Holmsas ir jo padėjėjas Daktaras Vatsonas žygyje pasistato palapinę. Vidury nakties Holmsas prižadina Vatsoną ir klausia:
– „Vatsonai, pažiūrėkit į žvaigždes ir pasakykit, kokią išvadą galit padaryti?“
Vatsonas atsako:
„Aš matau milijonus žvaigždžių, ir jei bent kelios iš tų milijonų žvaigždžių turi planetas, tikėtina, kad tarp tų planetų yra panašių į žemę, kuriose taip pat yra gyvybė.“
– „Vatsonai Jūs idiotas. Kažkas pavogė mūsų palapinę.“

KATEGORIJOS

Share This

Dalintis

Dalintis straipsniu su draugais