PERSEPOLIS – PERSIJOS IMPERIJOS SOSTINĖ

Persepolis pradėtas statyti 518 m. pr. Kr. karaliaus Darijaus Didžiojo. Tas pats Darijus Didysis po kelių metų perkėlė sostinę iš Pasargadų į Persepolį. Tais laikais patys persai miestą vadino Parsa – persų miestu. Graikiškai – Perses Polis. Pigiausias būdas iš Širazo nuvykti į Persepolį – pusę kelio važiuoti autobusu, o kitą pusę pakeleivingais automobiliais ar taksi. Kadangi Persepolis nemažas stengėmės atvykt kuo anksčiau, kad galėtume jame praleisti kuo daugiau laiko. Trumpa video ekskursija po Persepolio griūvėsius iš Invisus Mundi kelionių video dienoraščio.

Nesusipratimas

Prieš sėdant į automobilį taksi vairuotojas paprašė už kelionę 100000 rialų (3 eurai). Parodėm kišenėj turėtus 50000 Irano rialų ir pasakėm, kad tik tiek teturim, o vairuotojas palinksėjo. Prasidėjus kelionei šis pareiškė, kad 50000 yra kaina vienam žmogui, o mes atsakėm, kad susitarimas buvo aiškus – 50000 rialų už abu. Visą kelią vyko derybos nors kaina buvo sutarta iš anksto.

Kelionė baigėsi prie Persepolio bilietų kasų. Vairuotojas pasikvietė į pagalbą draugą, gerai kalbantį angliškai. Šiam paaiškinom situaciją, o jis tik atsiprašė už nesusipratimą ir pridūrė „bet jūs juk džentelmenas…“. Nenorėjom gadinti gražios dienos ir žmogui sumokėjom kiek šis prašė.

Kiek kainuoja bilietas

Persepolis buvo vienas pagrindinių mūsų kelionės tikslų. Juk atvykti į Iraną ir neaplankyti Persijos sostinės, tas pats kas Egipte nepamatyti piramidžių. Irane dažnas reiškinys, kai bilieto kaina turistams ir kaina vietiniams skiriasi kelis kartus. Persepolis – ne išimtis. Bilietai kainavo po 20000 rialų (tos dienos kursu apie penkis eurus). Bilieto kaina iraniečiui – 8000 rialų (du eurai).

TRUPUTIS FAKTŲ

Kodėl laiptų pakopos tokios žemos?

Šie laiptai Persepolio šiaurės vakaruose veda į terasą. Kiekviena pakopa lygiai 40 centimetrų pločio ir 10 centimetrų aukščio. Skirtingomis laiptų pusėmis lipdavo tik tam tikroms grupėms priklausantys svečiai. Dovanas valdovui atvežusios užsienio delegacijos lipdavo viena laiptų puse, o imperijos didikai kita. Laiptų pakopos tokios žemutės ne tam, kad svečiams būtų lengva pasiekti viršūnę raitiems (kaip dažnai manoma), bet tam, kad jie galėtų lengvai užlipti viršun neprarasdami didingos laikysenos tuo pat metu bendraudami su kitais didikais.

Visų kraštų vartai

Kamilė prie „Visų kraštų vartų“. Šie vartai į Persepolį taip pavadinti, nes prieš daugiau nei du tūkstančius metų, pasiuntiniai iš visų prie imperijos prijungtų kraštų pro šiuos vartus gabeno brangias dovanas imperatoriui. Vartai pastatyti Kserkso I įsakymu. Taip taip… To paties Kserkso, iš garsiojo Holivudo filmo 300.

92 m. ilgio ir 10 m. pločio gatvė jungia „Visų tautų“ vartus (The Gate of All Nations) ir „Nepabaigtuosius“ vartus (The Unfinished Gates). Abiejose gatvės pusėse stovėjo storos molinių plytų sienos su septynių metrų intervalu paliktomis nišomis, kuriose ceremonijų metu stovėjo sargybiniai. Pietų pusėje įrengtuose nameliuose nakvodavo sargybiniai, o šiaurinėje – darbininkai ir skulptoriai. Dabar telikę tik pamatai.

Akmeniniai Persepolio grifai

Du akmeniniai grifai sumontuoti ant nedidelio aukščio kolonų šalia „kariuomenės“ gatvės. Grifai buvo rasti šioje vietoje 1954 metais. Manoma, kad buvo ketinama panaudoti juos kažkur laikančiose konstrukcijose, bet šios minties buvo atsisakyta, nes grifai turėjo defektų arba buvo nestabilūs ar tiesiog architektas apsigalvojo.

Neįsivaizduojami Persijos imperijos turtai

Persepolis garsėjo sunkiai suvokiamais turtais ir milžiniška turtų saugykla, kuri stovėjo miesto pietryčiuose. Ji buvo pastatyta karaliaus Darijaus Didžiojo ir paskui praplėsta jo sūnaus Kserkso. Turtų saugykla turėjo labai storas sienas ir tik vienintelį įėjimą šiaurės rytų pusėje. Saugykloje buvo saugomi sunkiai suvokiami turtai. Užkariavęs Persijos imperiją Aleksandras turėjo panaudoti 3000 kupranugarių ir mulų, kad išgabentų visą saugyklos turinį, vertą 120000 sidabro talentų. Archeologai šioje vietoje rado daugybę skulptūrų fragmentų, akmeninių plokščių su Kserkso įrašais, bei molinių lentelių, su užrašais Elamitų kalba, apie atlyginimus darbuotojams ir kita informacija.

TOLYN Į PRAGARIŠKĄ KARŠTĮ

Porą dienų pasibastę po senovinį Širazą ir iššmirinėję kiekvieną Persepolio kampelį vėl išsiruošėm į kelią. Šį kartą mūsų taikinyje – Bušeras – miestas Persijos įlankos pakrantėje. Neturėjom jokio plano, kur Bušere apsistosim ir nenutuokėm į kokį pragarišką karštį keliaujam. Apie tai, kaip sukomės iš padėties ir papasakosim kitą kartą „Kaip Kamilė Persijos įlankoj su rūbais maudėsi„.

KATEGORIJOS

Share This

Dalintis

Dalintis straipsniu su draugais