• Rumunija. Kaip aplankėme Cluj Napoca ir kaip pabudome arklių apsuptyje Turdoje

    Pirma diena Rumunijoje

    Praėjusią naktį į Oradea atvykome vėlai. Nakvojome nedideliame jaukiame viešbutyje. Turėjome progą pasikrauti prietaisus, išsiskalbti rūbus. Viešbutyje būti galėjome iki 12 valandos, taigi išnaudojome kiekvieną minutę.

    Dvyliktą valandą palikome viešbutį ir patraukėme į miesto pakraštį. Didelių miestų stengiamės vengti, nes išeiti iš jų sunku. Nors taksi kainos Rumunijoje nedidelės, nusprendėme eiti pėsti.

    Per porą valandų pasiekėme Oradea pakraštį. Sustojome pailsėti degalinėje. Tada sužinojau jog mano senas draugas ketina vykti į Bulgariją per Rumuniją ir galėtų pavežt, tačiau tektų per kelias valandas nusigauti į kitą Rumunijos miestą, esantį į pietus nuo Oradea. Tai vargu ar buvo realu, o ir draugo maršrutas labai neįdomus. Viską pasvėrėme ir pasilikome prie ankstesnio plano – aplankyti Transilvanijos regioną.

    Cluj Napoca

    Vos ištiesus ranką mums sustojo prancūzas su mikroautobusiuku. Buvo smagu jog sustojo žmogus iš „saugios“ šalies, nes apie Rumuniją ir jos gyventojus buvome prisiklausę nebūtų dalykų. Nors nesame linkę susidaryti išankstinių nusistatymų, pasamonėje tos iš piršto laužtos legendos buvo išleidusios daigelį.

    Prancūzas, nors ir sunkokai kalbėjo angliškai, pasirodė įdomus žmogus. Prancūzijoje jis studijuoja mediciną, o į Cluj Napoca vyko aplankyti draugės, kuri ten gyvena jau visus metus. Pakeliui mūsų naujas draugas pamokė mus kelių rumuniškų žodžių, kuriuos ir pats buvo kątik išmokęs kelionės metu. Klausė ar  ir mes turime „tuos kalnus“ savo šalyyje („tie kalnai“ tai šieno kupetos).

    Į Cluj Napoca atvykome jau temstant. Pasidarėme porą nuotraukų: vieną su mūsų bičiuliu, o kitą šalia Cluj Napoca katedros. Pastarąją iškart  nusiuntėme savo draugui vengrui Ištvanui, kuris mums būnant Vengrijoje pakvietė paviešėti pas jį kelias dienas. Tuomet pavalgėme ištvano mamos įdėtos naminės dešros, o desertui – batonas ir Ištvano bitučių suneštas akacijų medus. Po tokios vakarienės aplankėme vietinį McDonald’s rstoraną ir internetu rezervavome kambarį vienuose iš Cluj Napoca hostelių. Iki šio pasivakščioti teko apie du su puse kilometro.

    Cluj Napoca cathedral

    Cluj Napoca (Kluž Napoka), tai miestas centro šiaurinėje Rumunijoje, Transilvanijoje, prie Mažojo Samošo upės, 323 km nuo Bukarešto. Apskrities centras. Trečiasis pagal dydį šalies miestas. Svarbus pramoninis, istorinis ir kultūrinis regiono centras. Miestas pakerėjo savo ramybe ir saugumo jausmu. Jis gražus, įdomus ir švarus. Visai ne tai ką tikėjomės rasti Rumunijoje. Abu pritarėme, kad norėtume Cluj Napoca aplankyti ateityje. Šį kartą ilgai užsibūti ir kaip reikiant pažinti miesto negalėjome.

    Atvykus į hostelį buvo jau po vidurnakčio. Mus pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibenlsti nei prisiskambinti. Paskui paaiškėjo, jog paskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje buvusį jaunuolį, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio. Šis garantavo jog jokio hostelio apylinkėse tikrai nėra (jis čia gyveno jau kelis metus), bet dėl visa ko sutiko paskambinti ant vartų flomasteriu užrašytu numeriu. Atsiliepęs ponas nuoširdžiai atsiprašė jog mums teko laukti ir pažadėjo prisistatyti per dešimt minučių. Atvykęs pasirodė labai malonus. Pasisiūlė panešti Kamilės kuprinę.

    Kambariukas mus maloniai nustebino jaukumu ir švara. Tai tik patvirtina, kad apie knygą nereikia spręsti iš viršelio. Turėjome galimybę nusimaudyti po dušu. Tokios galimybės nakvodami palapinėje žinoma neturime. Kaina taip pat džiugino (kaip ir visos kitos kainos Rumunijoje).

    Antra diena Rumunijoje

    Antrąją dieną praleidome ieškodami išėjimo iš Cluj Napoca, keliaudami į Turda  miestelį (po kurį teko namažai pasivaikščioti) ir ieškodami vietos sekančiai nakvynei.

    Ieškodami kelio iš Cluj Napoca šiektiek pasimetėme – miestas didelis, o mano navigacijos programa Rumunijoje stebuklingai neveikia – negaliu parsisiųsti Rumunijos žemėlapių. Sustojome į degalinę, norėdami prisijungti prie interneto. Neilgai trukus prisistatė degalinės darbuotojas ir pasisiūlė padėti. Kamilei paaiškinus, kokie mūsų artimiausios ateities planai šio žmogaus akys blizgėjo iš nuostabos, o galbūt ir pavydo. Kaipmat pasiūlė mums prisėsti ir palaukti – gal jam pavyks suorganizuoti mums nakvynę sekančiame dideliame mieste. Kamilei atnešė ledų, o man Corona alaus.

     

    fuel-station-cluj-napoca

    Gerasis žmogus pasirodo vengriškos kilmės, bet gyvena Rumunijoje. Jis kilęs iš vengriškojo Rumunijos regiono, kuriame išgirsti kažką kalbant rumuniškai retenybė. Būtent ten mes ir vykome.

    vengras-gyvenantis-rumunijoje

    Deja, nakvynės ateinančiai nakčiai šiam geram žmogui suorganizuoti nepavyko, bet susilaukėme daug patarimų, kaip ir kur geriau stabdyti automobilius, ko tikėtis tame vengriškajame regione. Davė savo telefono numerį ir paragino kreiptis esant nenumatytiems atvejams ar ištikus bėdai.

    Nakvynė Turda miestelyje. Kaip atsibudome arklių kaimenės apsuptyje

    Nuvykę į Turdą, vėl kirtome miestelį pėsti. Karštis alino visą dieną, o ir vietos nakvynei ilgai teko paieškoti. Palapinę pasistatėme ganykloje. Ganyklų Rumunijoje daug, o ir ganomos gyvulių bandos senoviškai – piemenų pagalba. Pastarieji kiek mes jų matėme dažnai būdavo čigonai.

    Pabudome apie septintą valandą pažadinti artėjančių piemenų šūksnių. Tikėjomės, jog praeiš pro šalį, bet išgirdę kanopų bildėjimą ir arklių žvengimą supratome, kad esame apsupti. Piemetys angliškai nemokėjo nei žodelio, o ir draugiškai nusiteikę nepasirodė (nei jie nei gaujos jų šunų), taigi pakavomės daiktus kuo greičiau… Nepaisant visko – įdomus nuotykis. O apie kitus mūsų nuotykius papasakosiu kitame straipsnyje…

    Pabudome apsupti arklių kaimenės

    Tautvydas ir arklys

    Arklių kaimenė

     

    Kelionės Rumunijoje

    Bažnyčia Turda mieste

     

     

    Komentarai
Comments are closed.