SAUSAS BADAVIMAS: KAS TAI YRA?

Sausas badavimas, dar žinomas kaip sausas pasninkavimas, yra sąmoningas bet kokio maisto ir skysčių atsisakymas tam tikrą laiką. Dažniausiai sausas badavimas pasitelkiamas siekiant atstatyti fizinį (kūno) ir sielos balansą, pasinaudojant tam tikrais gamtos surėdytais principais. Šio gilaus išsivalymo dėka atsikratoma kūne susikaupusių toksinų, atstatoma sutrikusi organų veikla, pasireiškia tam tikras minčių skaidrumas. Rekomenduoju nepagailėti kelių minučių ir perskaityti kiekvieną žodelį, nes visos šios žinios yra nepaprastai svarbios, norint sau padėti, o ne pakenkti.

Pasninkavimo formų yra įvairių, tačiau fizinio kūno kontekste yra tik viena tikrojo pasninkavimo forma – sausas badavimas. Visos kitos fizinio nevalgymo rūšys reiškia tam tikrą maisto ar skysčio vartojimo formą: vandens pasninkas, sulčių pasninkas, protarpinis badavimas ir t.t. Visų šių pasninkavimo tipų tikslai panašūs. Skiriasi tik atlikimo sudėtingumo lygis ir procesai, vykstantys kūne išsivalymo proceso metu.

Sausas badavimas sukuria sunkias aplinkybes, kai visi kūno apsaugos ir savigydos mechanizmai, maisto ir skysčių vartojimo metu saldžiai miegoję,  yra aktyvuojami. Mudviems su Kamile teko lankytis įvairiuose pasaulio kampeliuose. Kelionės į Iraną, Nepalą, Indoneziją, Tailandą ir kitas šalis daug ko išmokė, privertė susimąstyti. Absoliučiai visose senosiose pasaulio kultūrose pasninkas buvo neatsiejama gyvenimo dalis. Mūsų senieji protėviai taip pat pasninkaudavo kelis kartus per metus.

Mano nuomone, Katalikų bendruomenėje tvyrantis požiūris, kad pasninkas yra skirtas garbinti Viešpačiui per tam tikrą kančią yra ne visiškai tikslus. Pasninkas visų pirma išvalo, pagydo kūną, o sveikas kūnas yra būtina sąlyga sveikai sielai ir artimam santykiui su dvasiniu pasauliu ir tai visiškai neprivalo sukelti kančią. Žmogus, kuris rūpinasi savimi – myli save, o būdamas sveikas ir pilnas gyvybės – neišvengiamai myli ir visa tai, kas jį supa. Kitais žodžiais tariant, pasninkas stiprina žmogaus ir Dievo (Visatos, Šaltinio, Didžiosios dvasios…) santykį.

DUALUMO PRINCIPAS – VISATOS DĖSNIAI

Vienas iš svarbiausių visatos dėsnių – dualumo principas. Viskas turi du polius, du kraštutinumus: yin ir yang, karštis ir šaltis, šviesa ir tamsa. Per šiuos kraštutinumus išreiškiamas kiekvienas reiškinys, kurį patiriame. Vartodamas maistą, mūsų kūnas savo jėgą naudoja dviem skirtingais būdais – destruktyviu ir kūrybiniu. Destruktyvumas pasireiškia suskaidant maistą į sudedamąsias dalis. Po to seka kūryba, kai maisto komponentai naudojami kūno ląstelių statybai. Kai žmogus nustoja tiekti kūnui maistą, jis vis dar naudoja savo galią, tačiau jos panaudojimo tikslas pasikeičia kardinaliai.

Kūnas, nebegalėdamas savo galios panaudoti maisto produktų dorojimui, dėmesį sutelkia ne tik į praeityje sukauptas atsargas, bet ir į organizmo svetimkūnius, patogenus bei susilpnėjusius audinius. Kitais žodžiais tariant, į visa tai, ko kūnui nereikia ir į tai, ką reikalinga atkurti, išgydyti. Nuskambės keistai, tačiau mūsų kūnas turi savo intelektą, todėl visi procesai, sunaikinimo to, ko mūsų organizmui nereikia, kad būtų galima sukurti tai, kas jam yra gyvybiškai būtina, vyksta pagal tam tikrą prioriteto principą, atsižvelgiant į gyvybiškai svarbią kūno veiklą.

Retai susimąstome, kad viso to maisto, kurį kasdien suvartojame, virškinimui mūsų organizmas sunaudoja didžiulius energijos kiekius. Kuo maistas menkavertiškesnis, kuo jis sunkiau įsisavinamas, tuo didesnį darbą turi atlikti visa mūsų organų komanda. Badavimas suteikia organizmui šansą panaudoti savo resursus svarbiam tikslui: save sureguliuoti ir sugrįšti į balanso būseną. Šį mechanizmą per milijonus metų mumyse įdiegė visagalė gamta ir joks žmogus šioje žemėje nėra pajėgus sukurti kažką tobulesnio.

FIZINIS ALKIS

Alkis pasireiškia esant maistinių medžiagų trūkumui organizme. Dauguma žmonių, išgirdę žodžius „pasninkas“ arba „sausas badavimas“, pirmiausiai įsivaizduoja, kad pasninkaujanntį žmogų nuolatos kamuoja stiprus alkio jausmas ir troškulys, tačiau taip nėra. Šaltiniai, iš kurių organizmas semiasi energijos sauso pasninko metu yra cukrus, kūno sukaupti riebalai, baltymai, patogeniniai audiniai, bakterijos, susilpnėjusios kūno organų ląstelės.

Kol egzistuoja šie svetimkūniai ir nusilpusios, efektyviai savo užduotis atlikti nebesugebančios ląstelės, mūsų organizmas turi ką skaidyti maistui. Sauso pasninko metu, tai ką vadiname alkio jausmu, netrukus liaujasi. Šis pojūtis išnyksta, nes organizmas tarytum persijungia į kitą režimą ir ima misti sukauptais kūno riebalais, svetimkūniais ir patogeniniais organizmais, kurie negali išgyventi be maisto ir vandens, nes yra pratę gyventi simbiozėje su mūsų mitybos įpročiais.

Alkis, kuris pasireiškia pirmąją sauso badavimo dieną, nėra tikras alkis. Tai yra tarytum žadintuvas, per daugelį metų sukurtas mūsų įpročio valgyti. Ar pastebėjote, kad pietų metu užklupus alkiui, bet neturint galimybės pavalgyti, dažniausiai šis jausmas po poros valandų susilpnėja. Taip nutinka todėl, kad praeina įprastas valgymo laikas. Žmonės, kuriems sausas badavimas yra pažįstamas, puikiai žino, kad šis alkis laikinas. Netrukus organizmas nukreipia savo dėmesį į endogeninę (vidinę) maisto formą.

Turi klausimų?

Tautvydas Šlevas

PRAKTIKUOJI PASNINKĄ? 

Pasidalink patirtimi komentarų skiltyje. 

Nuolat papildysiu šį straipsnį naujomis įžvalgomis, 

Todėl nepamiršk užsukti dar kartą.

Turi klausimų?

Visos kūne egzistuojančios fizinės gyvybės formos priklauso nuo žmogaus elgesio. Žmogaus kūno sistema yra didesnės sistemos, planetos Žemės, narė ir gyvena pagal Žemės sistemos įstatymus. Virusai, bakterijos, kirmėlės ir kiti mikroorganizmai sugeba gyventi organizme, kai tam yra palankios sąlygos. Kol visi šie organizmai gyvena už kūno, jie taip pat yra Žemės sistemos nariai, valdomi tam tikrų gyvenimo aplinkybių ir įstatymų, kurių laikytis privalo, kad išliktų.

Tapę žmogaus kūno gyventojais, šie mikroorganizmai nebėra tik Žemės planetos sistemos nariai. Visi jie tampa fizinio kūno nariais, o tai yra mažesnė sistema, valdoma kitokių įstatymų. Žmogus yra pranašesnis už kūną (juk sakome „mano kūnas“, o ne „aš kūnas“), todėl turi galimybę šiek tiek reguliuoti savo kūno, o taip pat ir jame gyvenančių mikroorganizmų likimą. Sausai pasninkaujant nutraukiamas vandens ir maistinių medžiagų tiekimas. Esant tokioms sąlygoms, mikroorganizmams išgyventi sunku, nes jų gebėjimas išlikti priklauso nuo žmogaus mitybos įpročių, taip, kaip niekas negalėtų išgelbėti mūsų fizinių kūnų, jei Saulė vieną dieną nuspręstų nebešviesti.

Kai kalbama apie patogeninius audinius – situacija yra panaši. Viskas, kas yra patogeniška – nėra sveika, veikia ne taip, kaip turėtų veikti. Neretai keičiant elgsenos modelį viskas, kas buvo sukurta esant tam tikrai elgesio formai, negali išgyventi. Patogeninės ląstelės iš tikrųjų yra nusilpusios mūsų organizmo ląstelės, kažkuriuo metu tapusios susiklosčiusių sudėtingų aplinkybių aukomis. Sausas badavimas daliai tokių ląstelių užkerta kelią toliau egzistuoti, nes esant ekstremalioms sąlygoms, sveikosios ląstelės naudoja tokias ląsteles energijai gauti (maistui). Tik tada, kai organizmas išnaudoja sukauptus maisto resursus, svetimus organizmus ir visus organizmo patogeninius audinius, pasireiškia tikrasis fizinis alkis.

Sauso pasninko metu organizmas naudoja ligotas savo organų ląsteles, kaip energijos šaltinį, t.y. kūnas sudegina viską, kas nėra reikalinga. Žinomas populiarių leidinių apie savigydą autorius G.P. Malahovas teigia, kad smegenys ir širdis šiame procese nedalyvauja arba dalyvauja nežymiai. Kiti organai tam tikru mastu naudojami kaip energijos šaltinis. Svarbu paminėti, kad svorio netekimas pasninko metu yra individualus dalykas. Kiek svorio badaujant netenkama priklauso nuo gyvenimo įpročių, patirties ir kitų individualių aplinkybių.

Kūno organų nusilpusių ląstelių skaidymas vyksta pagal prioriteto principą, tačiau tai nereiškia, kad yra kažkoks iš anksto nustatytas šio reiškinio modelis, pagal kurį vyksta organų ir audinių skilimas. Sausai badaujant kiekvienas kūnas prisitaiko prie tam tikrų individualių sąlygų. Nustojus vartoti vandenį ir maistą, tam tikri organai laikinai praranda savo funkciją, todėl kūnas pirmiausiai renkasi tuos organus, kurie buvo naudojami maisto ir vandens apdorojimui.

Kai žmogus vėl pradeda vartoti maistą ir vandenį, minėti organai savo funkciją atstato ir vėl pradeda vystytis. Dauguma mūsų puikiai pažįsta kitą panašų reiškinį. Esant mažam kažkurios ramenų grupės aktyvumui, ilgainiui ji ima atrofuotis. Dažniausiai tai pastebima, kurį laiką nustojus sportuoti. Grįžus „į doros kelią“ ir raumenims suteikus pakankamą fizinį krūvį, jie ir vėl ima stiprėti ir vystytis.

Nuo to, kiek sergančių ląstelių bus pašalinta apsivalymo metu, priklausys, kiek laiko truks to organo atsigavimas po pasninko. Absoliutus atsigavimas įvyks jei prieš tai pavyks atsisveikinti su visomis nepilnavertiškomis ląstelėmis. Galimai per vieną pasninkavimo sesiją pilnai išsivalyti nepavyks, nes iki tam tikro lygio išdeginus organizmo sukauptus energijos rezervus, jėgų pilnam apsivalymui gali nepakakti.

Energija, kuri vartojant maistą būtų naudojama jam sudoroti, sauso pasninko metu naudojama sukauptų „šiukšlių“ atsikratymui. Badaujant įsijungia tam tikras energijos taupymo režimas. Širdis nepraranda savo svarbos, bet veikia mažesniu intensyvumu. Kurį laiką pasninkaujantis žmogus tarytum sulėtėja.

Absoliutus alkis yra būsena, kai organizmas galų gale išnaudoja visus savo energijos išteklius. Pasiekus šią būseną, organizmas energijai gauti ima skaidyti sveikuosius kūno audinius. Svarbu paminėti, kad absoliutaus alkio būklė nebūtinai reiškia, jog žmogus pasiekė absoliutus organizmo išsivalymo lygį. Tai tik žymi būklę, kurioje organizmas nebeturi vidinių energijos resursų tolesniam fizinio kūno išsilaisvinimui nuo blogųjų bakterijų, toksinų ir patogeninių ląstelių įgyvendinti. Kiek kartų žmogui teks išgyventi sauso pasninkavimo procesą, kad būtų pasiektas aukšto lygio išsivalymas – individualus klausimas.

ALKIO TIPAI

Kol kas pakalbėjome tik apie fizinį alkį. Esant įprastinėms sąlygoms fizinis alkis primena mums, kad laikas pavalgyti. Toks alkis yra vienintelė alkio forma, su kuria susiduria dauguma iš mūsų. Privalu paminėti, kad pasninkavimo metu pasireiškia ir kitokių alkio tipų, kurie gali suklaidinti žmogų ir paskatinti jį sustabdyti pasninkavimą anksčiau laiko.

Kaip jau minėjau, yra keletas alkio rūšių. Iš tikro žmogus turi ne vieną, o kelis kūnus, todėl egzistuoja keletas su tais kūnais susijusių alkio tipų: fizinio kūno alkis, energetinio kūno alkis (minčių, emocijų) , šviesos kūno alkis (ketinimų) ir galiausiai žvaigždžių kūno alkis (sąmoningumo, suvokimo).

Kiekvienas iš šių alkio lygmenų pasižymi skirtingomis savybėmis. Svarbu šiuos alkio lygmenis teisingai atpažinti, kad būtų galima išvengti neteisingo sprendimo. Grįžti prie maisto ir skysčių vartojimo ir tokiu būdu pradėti organizmo atstatymo procesą geriausia pasireiškus tam tikriems pasninkavimo simptomams. Su patirtimi šiuos simptomus atpažinti tampa vis lengviau ir lengviau.

Fizinis alkis susijęs su organų pripratimu prie vienintelio tipo energijos šaltinio. Kai energijos šaltinis (maistas) tampa nepasiekiamas, kūnas privalo savarankiškai rasti alternatyvų energijos šaltinį. Šio perėjimo metu atsiranda visiems mums puikiai pažįstamas fizinio alkio jausmas. Šiuo atveju alkio priežastis yra maisto ir skysčių, patenkančių į organizmą, nutraukimas.

Energinio kūno (auros) badas yra susijęs su mintimis ir emocijomis, atsirandančiomis sauso badavimo metu, kurias sukelia tam tikras trauminis praeities įvykis, kai žmogus padarė tam tikras išvadas ir sprendimus ir tokiu būdu savyje įdiegė elgesio modelį, kuris tapo neatskiriama jo pasąmonės dalimi. Energinio kūno alkio priežastis yra pasąmonėje ir daugiau turi bendro ne su maisto ir skysčių trūkumu, bet su besąlygiškos meilės stoka. Sausas pasninkas tėra galingas išorinis stimulas, primenantis tokį trauminį įvykį.

Šviesos kūno alkis pasireiškia dėl ketinimų išraiškos stokos. Jei žmogaus kūrybinė iššraiška yra užblokuota, juntamas šviesos kūno alkis. Sausas pasninkas tarytum iškelia į paviršių visus tuos blokus, stabdančius žmogaus saviraišką ir dėl to pasninkaujantis žmogus gali pasijusti tik dar blogiau. Štai kodėl sausas badavimas reikalauja didžiulio žmogaus užsispyrimo ir valios užbaigti tai kas pradėta ir nusiteikimo ateityje įveikti visus šiuos saviraiškos trukdžius. Pasidavimas ir pasninko neužbaigimas iki galo gali atnešti didelį nusivylimo savimi jausmą ir liūdesį, todėl geriausia klausyti intuicijos.

Žvaigždžių kūno alkis yra sąmoningumo stokos rezultatas. Kiekvienas žmogus yra tyrinėtojas ir turi poreikį plėsti sąmoningumą, nuolatos kaupti naujas žinias apie jį supančią aplinką ir patį save. Kiekviena nežinojimo forma ir savimonės trūkumas verčia žvaigždžių kūną jausti nenumaldomą alkį. Jei kažkas elgiasi nesąmoningai, to asmens gyvenime kyla tam tikra problema, kurios paskitis – to žmogaus sąmoningumo skatinimas. Žvaigždžių kūno alkis mažai susijęs su šviesos, energinio ar fizinio kūno alkiu. Jis susijęs su dvasinių patirčių alkiu.

Kaip žmogus yra priklausomas nuo žemės, taip ir šviesos, energinis ir fizinis kūnai yra priklausomi nuo žvaigždžių kūno. Šviesos kūnas yra pranašesnis už energiją ir fizinį kūną, o energijos kūnas yra pranašesnis už fizinį kūną. Bet kokia alkio forma gali būti naudojama konstruktyviai ir destruktyviai, kai kūno valymui naudojamas fizinis badas. Labai svarbu, kad visi keturi kūnai sauso badavimo metu būtų tarpusavyje suderinami. Tam tikros problemos atsiradimo atveju reikalinga pažinti su kuriuo kūnu ta problema susijusi ir pasistengti inicijuoti atitinkamus pokyčius.

FIZINIO KŪNO INTELEKTAS

Kūnas turi savo intelektą ir yra sutvertas nepaprastai išmintingai, kaip ir visa kita gamtoje. Viskas, ką jums reikia padaryti, tai klausytis kūno siunčiamų signalų. Nėra visuotinių nurodymų dėl elgesio su savo kūnu. Kiekvienas asmuo yra individas, ir priklausomai nuo individualių savybių, tam tikru laikotarpiu sukuriamas tam tikras fizinis maisto perdirbimo pajėgumas.

Įsivaizduokite vamzdį, kurio skersmuo – 10 centimetrų, o ilgis – 2 metrai. Per šį vamzdį tam tikru laiku gali praeiti tam tikras atliekų kiekis. Tarkime turite dvi krūvas atliekų. Viena krūva sveriai 5 kg, o kita – 10 kg. Labai logiška, kad 10 kg krūvą susiurbti truks du kartus ilgiau. Jei asmuo nesuteikia pakankamai laiko organizmui išsivalyti atliekas ir suvartoja naują maisto dozę, tuomet tos nepašalintos atliekos lieka organizme ir yra priverstos laukti kitos galimybės pasišalinti, tik jų kiekis bus papildytas naujomis itliekomis ir taip toliau.

Procesui kartojantis organizmas nuolat apkraunamas maisto dorojimu ir neturi laiko išspręsti atliekų šalinimo klausimo. Visi šie toksinai kaupiami įvairiausiose organizmo vietose, o kai jų susikaupia kritinis kiekis – vieni ar kiti organai tampa nebepajėgūs atlikti savo funkcijas. Tik tada, kai kūnas kurį laiką negauna naujos ėdesio partijos, atitinkami vidiniai mechanizmai įsijungia ir organizmas ima valytis. Deja, efektyvus daugiafunkcis režimas neįdiegtas. Vienu metu pilnu pajėgumu gali būti atliekamas tik vienas šių darbų.

Laikas, kurio reikia, kad būtų išvalytos sukauptos atliekos, priklauso nuo atliekų kiekio ir rūšies bei laisvosios energijos, sukauptos organizme, rezervų. Laisva energija yra energijos perteklius, kurį galima naudoti išsivalymo proceso palaikymui. Geriausia, jei sausojo badavimo metu galite sau leisti pasiilsėti, pabūti ramybės būsenoje.

Šiandieninė mūsų mityba kupina menkaverčių maisto produktų, kurių organizmas nesugeba nei pasisavinti, nei efektyviai jų pašalinti. Vartojant įvairius pirktinius gėrimus, vaistus ir maistą, mūsų fizinius kūnus užplūsta įvairiausio plauko šlamštas. Visada sveikintina atidžiau rinktis, kas dedama į burną. Vis tik derėtų atsiminti seną rytietiška patarlę, kuri teigia, kad mūsų kūnas – mūsų šventovė.

Pakeitus mitybą, ne ką mažiau svarbu ištarti „Sudie“ susikaupusiems toksinams. Pasninkas tam puikiausia primonė. Ne veltui pasninkui įvardinti retsykiais vartojamas terminas „chirurgija be peilio“. Iš tikro tai turbūt nei man, nei Jums nėra tekę girdėti apie chirurgą, kuris gebėtų išvalyti kūno ląstelėse susikaupusius toksinus.

KOKS VIDUS, TOKIA IR IŠORĖ – KOKIA IŠORĖ, TOKS IR VIDUS

Sauso pasninko poveikis matomas visuose žmogaus egzistencijos aspektuose. Kraujo grynumas yra absoliučiai būtinas švarioms mintims ir jausmams, susijusiems su sveikais santykiais ne tik su kūnu, bet ir su mus supančia aplinka. Ką žmogus patirs sauso pasninko metu, priklausys nuo kūno užterštumo, sąmonės būsenos ir konkretaus individo gyvenimo patirties. Sausas pasninkas gali būti ne tik fizinio kūno apsivalymo būdas, bet ir kelio į savirealizaciją pradžia.

Liga yra tik sąmonės būsenos atspindys. Ji nesusikuria akimirksniu, simptomų pasireiškimo metu. Tokie dalykai neįvyksta per naktį. Liga yra „statoma“ ilgus mėnesius ar net metus. Trumpalaikis sausas pasninkas yra puikus būdas patikrinti savo sveikatą arba iškelti į paviršių simptomus, kurie kitu atveju atsiskleistų tik po kurio laiko. Sausas badavimas paskatina ligą išeiti pro silpniausią kūno organą.

Žinodami, kad pasninkaujant ligos „išeina“, neturėtume nustebti pajutę tam tikrus ligų simptomus. Tam, kadnegalavimas spėtų pasišalinti, reikalinga pasninkui skirti pakankamai laiko. Kitu atveju visi tie išlaisvinti toksinai gali tik dar labiau pasiskleisti po visą kūną. Vykstant apsivalymo procesui, ne tik iš kūno pašalinamos susikaupusios atliekos, bet ir išnyksta su kūno užterštumu susijusios neigiamos mintys, jausmai. Kūno užterštumas skatina nešvarias mintis ir emocijas, o kūno švara skatina tyrus jausmus ir mintis. Galima teigti, kad kūno švara nutiesia (praplatina) kelią į savirealizaciją…

ENERGIJOS BALANSAS – Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ PRIEŠ PASNINKĄ?

Energijos balansas yra santykis tarp suvartoto maisto energetinės vertės ir kasdienio energijos poreikio, priklausančio nuo gyvenimo būdo. Taip pat, į energijos pusiausvyrą galima pažvelgti ir jos naudojimo būdų kontekste. Fiziškai aktyvaus žmogaus organizmas reikalauja greito poveikio ir aukštos vertės energijos. Mažiau fiziškai aktyviems žmonėms tokia aukšto lygio energija nereikalinga. Energiją naudoja ne tik pats žmogus, bet ir kūno mikroflora ir fauna. Pačiam kūnui tenka tik tiek energijos, kiek jos lieka pasisotinus visiems šiems „įnamiams“.

Pasninkavimo metu svarbu tinkamai įvertinti savo energijos lygį. Jei jaučiate, kad turite „neigiamą energijos balansą“ – sausas pasninkas nėra tinkamas metodas. Sauso pasninko technika gali būti naudojama tik esant tam tikriems sukauptiems energijos resursams. Ši energija pasninkavimo metu reikalinga, kad organizmas turėtų pakankamai jėgų pašalinti visus toksinus ir atliekas. Jei jaučiatės pernelyg nusilpę – pirmiausia derėtų sustiprėti.

APIE KĄ VERTĖTŲ PAMĄSTYTI PASNINKO METU?

Kiekviena kūno ląstelė yra sąmoninga būtybė, gebanti bendrauti su kitomis ląstelėmis – Kiekvienas kūno organas yra sąmoninga būtybė, galinti bendrauti su kitais to paties kūno organais – Kūnas geba naudoti keletą skirtingų energijos šaltinių – Sausas pasninkas išlaisvina kūną, sielą ir dvasią – Žmogus nėra tik kūnas. Žmogus visų pirmiausia yra sąmonė, stebėjimas ir dėmesys – Žmogaus kūnas žmogui suteiktas, kaip įrankis, leidžiantis išgyventi įvairias patirtis, išreikšti save kūrybiškai ir bendrauti su kitais žmonėmis (sąmoningomis būtybėmis) – Žmogaus kūne nuolat vyksta tiek kūrybos, tiek naikinimo procesai – Žmogus ruošiasi ateičiai, atlikdamas tam tikrus veiksmus dabartyje – Maistas yra informacija, kurią įsisavina žmogaus kūnas.

PASIRUOŠIMAS SAUSAM BADAVIMUI

Pasiruošimas sausam badavimui ir jo intensyvumas kiekvienam asmeniui turėtų būti gana individualus. Įvairūs pasiruošimo badavimui niuansai labiausiai priklauso nuo bendros žmogaus psicho-fizinės būklės ir ryžto. Kadangi nėra dviejų tokių pačių organizmų, nėra ir jokio idealaus paruošimo modelio, kuris tiktų visiems žmonėms. Kaip bebūtų, yra tam tikrų itin svarbių dalykų, į kuriuos būtina atsižvelgti prieš pradedant sausą pasninką. Vieni svarbiausių: vanduo, psichologinis pasiruošimas, meditacija, kvėpavimas ir fizinis aktyvumas pasninko metu.

VANDUO – KAS VYKSTA ŽMOGAUS ORGANIZME NEVARTOJANT VANDENS?

Kad ir kaip sunku tai suvokti, 70% žmogaus kūno sudaro vanduo. Be šio elemento neišgyventume. Šis gamtos įstatymas nenustoja galiojęs net kai pasninkaujame ir nepapildome vandens atsargų išoriniu būdu. Iš kur tuomet organizmas gauna tokio brangaus vandenėlio kelias dienas sausai pasninkaujant? Nepatikėsite, tačiau visagalė gamta taip jau surėdė, kad mūsų organizmas, pasinaudodamas tam tikru mechanizmu, stygiaus metu geba vandenį pasigaminti pats.

Pastaraisiais metais vanduo buvo nemenkai tyrinėjamas mokslo. Kiekviena vandens dalelytė kaupia savyje informaciją. Senas vanduo kaupia seną informaciją. Kūnui, kurio didžiąją dalį sudaro vanduo ir kuriam reikalinga atstatyti pavienių organų funkciją ir bendrą organizmo balansą, būtina senus skysčius pakeisti naujais. Nėra tyresnio vandens už tą, kurį organizmas geba pasigaminti pats.

Ilgus metus maniau, kad žodis „dehidratacija“ reiškia vandens trūkumą, tačiau pasirodo, kad buvau neteisus. „Dehidratacija“ reiškia trūkumą, tačiau ne vandens, o vandenilio (angl. „hydrogen“ – vandenilis).  Pastarąjį organizmas naudoja kaip kurą. Nustojus gerti vandenį, žmogaus kūnas gauna vandenilio skaidydamas riebalus. Vandenilis, gautas skaidant riebalus, ir deguonis, gautas iš oro, sintezės metu sudaro naujas vandens molekules (H2O, kur „H“ – vandenilis, „O“ – deguonis).

PSICHOLOGINIS PASIRUOŠIMAS

Pasninkaudamas žmogus patiria sunkius išbandymus, todėl reikalinga išorinė ramybė. Geriausia sauso pasninko metu skirti laiko apmąstymams, apsupti save pozityviais, šiltais žmonėmis. Taip pat, tai puiki proga praleisti laiką gamtoje: miške, prie jūros ar upės. Neprošal sausam pasninkui baigiantis pabūti vienam. Taip sakau ne vien dėl dvasinių priežasčių. Kūnui persijungus į rezervinės energijos naudojimo režimą ir valantis nuo toksinų, iš burnos ir per odą ima sklisti nemalonus kvapas. Iš dalies tai susiję su mažytėmis ketonų delelėmis, kurios išsiskiria riebalų rezervų deginimo metu ir kurios yra naudojamos, kaip energijos šaltinis. Taip pat, per odą palengva šalinami toksinai.

Kūnas yra sąmoninga būtybė. Kaip su juo elgiamės, tokį atsaką ir gauname. Mylėti save reiškia įsiklausyti į savo kūno siunčiamus signalus. Žmogus, kuris metų metus neklauso kūno, o tik vykdo savo paties valią, galų gale sulaukia neigiamų pasekmių – organizmas išsibalansuoja. Sausas badavimas visų pirma yra proga kūnui atgauti jėgas ir sugrįžti į darnos ir balanso būseną.

Galima sakyti, kad „įėjimas“ ir „išėjimas“ iš pasninko yra tokie pat svarbūs, o gal net svarbesni, už patį sausą badavimą. Svarbu iš anksto suderinti visus reikalus, kad praktikos metu niekas nesutrukdytų ilgiems pasivaikščiojimams gamtoje, meditacijai ar net kelių dienų izoliacijai nuo visuomenės. Prieš pasninką būtina sveikai ir pilnavertiškai maitintis (švieži ir ekologiški vaisiai ir daržovės), mintimis programuoti save sėkmei.

Stengtis yra dėl ko. Po gilaus toksinų pašalinimo, mintys, susijusios su tais toksinais, išnyks. Išliks tik prisiminimai apie jas ir grynumo, tyrumo jausmas. Atėjus pasninko metui geriausia klausyti kūno: jei norisi eiti į gamtą – eik, jei norisi pamiegoti – pasiilsėk, jei kyla kažkokių problemų ar niūrių minčių – geriausia pamedituoti, pasisemti jėgų iš gamtos. Gali būti, kad efektas nebus toks, kokio tikėjotės. Tokiu atveju svarbu prisiminti, kad Jūsų kūnas žino geriausiai, kuriems organams atsigauti būtina pirmiems. Galbūt stipresniam išsivalymui ir gyjimui prireiks ne vieno pasninko. Lai šis procesas suteikia džiaugsmo ir žinių ateičiai.

MEDITACIJA

Meditacija yra tam tikra grynosios sąmonės būsena be minčių. Tik esant tokios būsenos galima objektyviai stebėti aplinką ir įvykius. Pasiekti tokią gilią minčių nebuvimo ir grynumo būseną gali būti sunku, tačiau pasninkas gerokai padeda į ją panirti, nes kūnas atsikrato toksinų ir visokių atliekų, dėl kurių gausos ir kyla didelė neigiamų minčių dalis. Atliekoms pasišalinus, išnyksta ir nešvarios mintys. Kai mintys visiškai išnyksta, lieka tiesa. Sausas badavimas nepadeda atsikratyti visų neigiamų minčių, o tik tų, kurios susijusios su organizme sukauptais toksinais. Tai, kas lieka po kelių dienų sauso badavimo, daugiau susiję su išoriniais nei vidiniais dalykais.

KVĖPAVIMAS IR FIZINIS AKTYVUMAS

Gyvybės energija slypi visur, kur tik pasisuksi. Mūsų kūnu šį gyvybės energija teka nuolatos. Geriausias būdas pasisemti gyvybinės energijos iš išorės – per gilų kvėpavimą. Kvėpuoti galima įvairiai. Jei žmogui šios energijos reikia tik tiek, kiek būtina vargais negalais „pratempti“ dieną – galima kvėpuoti sekliai. Tačiau, norint gyventi nuolatiniame džiaugsme ir sveikatoje – kvėpavimas turi būti gilus. Tarp žodžių „kvėpavimas“ ir “ gyvybė“ galime dėti lygybės ženklą. Kvėpuoti giliau nei įprastai padeda bet kokia fizinio aktyvumo forma. Pasninko metu labiausiai tinka ilgi pasivaikščiojimai gamtoje. Gilus kvėpavimas būtinas absoliučiai visų kūno organų sveikatai palaikyti. Įsivaizduokite, kad su kiekvienu giliu įkvėpimu gaunate gurkšnį šviesos ir gyvybės.

SAUSO BADAVIMO TIPAI

PROTARPINIS SAUSAS BADAVIMAS

Protarpinis badavimas, tai toks pasninkas, kai pasninkaujantis asmuo dienos valgymus sutraukia kelių valandų laikotarpį, o likusiu paros metu nevartoja nei maisto, nei vandens. Bene populiariausias – vadinamasis 8/16 protarpinis badavimas. Pavyzdžiui, nusprendžiate pirmąjį kartą pavalgyti 9 valandą ryto. Tuomet paskutinis valgymas turėtų įvykti ne vėliau nei 17 valandą, o nuo 17 iki kitos dienos 9 valandos – sausas pasninkas. Protarpinis badavimas – geriausias variantas pradedantiesiems pasninkautojams ar tiesiog tiems, kurie jaučiasi visiškai sveiki ir tiesiog nori tokią savo būklę palaikyti. Įdomu tai, kad panašiai pasninkauja Musulmonai, šventojo mėnesio Ramadano metu.

IŠTĘSTINIS BADAVIMAS

Ištęstinis (prailgintas) badavimas, tai tokia pasninko rūšis, kai pasninkavimas trunka 24 valandas ar ilgiau. Prieš pasiryžtant tokiam pasninkui, BŪTINA įvertinti savo fizinę būklę, atlikti tam tikrus tyrimus ir atitinkamai pasiruošti. Svarbiausia nenerti į ištęstinį badavimą stačia galva, o pradėti pratinti kūną palaipsniui, praktikuojant lengvesnes pasninko formas: vandens ar sulčių pasninką, protarpinį badavimą. Pavyzdžiui aš pats pirmąjį kartą pasiryžau ištęstiniam sausam pasninkui po pusės metų švelnesnių pasninko formų praktikavimo, studijų ir savo kūno tyrinėjimų.

ABSOLIUTUS SAUSAS BADAVIMAS

Absoliutus sausas badavimas, tai toks badavimas, kai pasninkavimo metu stengiamasi neturėti JOKIO kontakto so vandeniu: įskaitant dušą iš dantų valymą su vandeniu. Žmogaus oda sauso pasninko metu geba absorbuoti didelius vandens kiekius, todėl kontakto su vandeniu nebuvimas gerokai paspartina kai kuriuos procesus, bet ir apsunkina pačią praktiką.

SAUSO BADAVIMO ETAPAI

GLIKOGENAS KURUI

Glikogenas – polisacharidas (angliavandenis), kurį gyvūnų organizmai, kaip energijos atsargas, didžiąją dalį kaupia raumenyse ir apie 10 % kepenyse. Sausai pasninkaujant pirmiausiai išnaudojami glikogeno rezervai. Glikogeno atsargoms senkant, kūnas privalo rasti alternatyvų energijos šaltinį.

KETOGENEZĖ

Ketogenezė, tai acetoninių (ketoninių) medžiagų susidarymas. Išdeginus glikogeno atsargas, riebalinio audinio trigliceridai skaidomi į riebalų rūgštis ir glicerolį. Smegenys, kitaip nei raumenys, riebalų rūgščių kurui panaudoti negali, todėl šios konvertuojamos į ketonus. Kaip jau minėjau anksčiau, sausas pasninkas turi vieną nemalonų aspektą: perėjus į ketonų naudojimo energijai būseną, pasireiškia negeras kvapas, sklindantis iš burnos ir per odą. Dėl šios priežasties gali norėtis kuriam laikui pabūti atskirtyje nuo bendruomenės.

KAIP TEISINGAI PASNINKAUTI?

Kai kuriems žmonėms sausas pasninkas gali būti netinkamas. Geriausia apsvarstyti lengvesnes alternatyvas jei: neturite jokios ankstesnės pasninkavimo patirties, vartojate vaistus, kurie neturėtų būti vartojami esant tuščiam skrandžiui. Kaip jau minėjau, būtina pradėti nuo lengvesnių pasninko formų, patyrinėti savo kūno reakcijas į laikiną maisto ir vandens nevartojimą. Galų gale pasiryžus giliam kūno išsivalymui, svarbu mažinti suvartojamų kalorijų kiekį palengva, diena po dienos atsisakant sunkiausiai virškinamų produktų: mėsos, įvairių kepinių ir t.t. Apie asmeninę sauso pasninko patirtį papasakosiu netrukus. Pirmąjį kartą sausai pasninkaujant, įėjimas į pasninką truko apie dvi savaites. Prieš pereinant prie asmeninių patirčių, būtina pakalbėti apie tam tikrus šios praktikos pavojus, kurie kai kuriuose šaltiniuose dažnai nutylimi.

SAUSO PASNINKAVIMO PAVOJAI

Didžiausias sauso pasninkavimo pavojus – galima dehidratacija. Tai gali nutikti jei sugalvosite aktyviai praleisti laiką: sportuoti, užsiimti sunkiais fiziniais darbais. Aktyvios veiklos metu didelius kiekius skysčių prarandame prakaituodami. Kitas DIDŽIULIS pavojus – rėmimasis neteisinga informacija ir persistengimas.

Ilgą laiką Vakarų pasaulio pamirštas sausas pasninkavimas, šiuo metu ir vėl yra „ant bangos“. Svarbu nedaryti skubotų sprendimų remiantis vos pora šaltinių, nes visi mes esame skirtingi ir visus mus į šį paieškos kelią atvedė skirtingos priežastys. Kitas patarimus – svarbius sprendimus geriausia priimti ryte, kuomet galva švari nelinkusi daryti skubotų sprendimų. Perskaitykite keletą knygų, peržiūrėkite keletą filmų apie pasninką. Dalinuosi knygų apie pasninko naudą ir pavojus sąrašu.

  • “Starvation”: Gennady Malakhov Petrovic, 2009
  • „The bio-electric cell food: intra-cellular cleansing guide ‘, Dr. Sebi
  • “Rational fasting”, Arnold Ehret
  • “Mucusless diet healing system”, Arnold Ehret
  • „Dynamic-biological nutrition“, Rudolf Steiner
  • “The meaning and development of nutrition“, “Rudolf Steiner
  • “Dancing with Water – The new science of water”, MJ Pangman, MS & Melanie Evans, 2011
  • “Transformation of karmic patterns,” Tomislav Budak
  • “Nishi system of health engineering “Katsuzo Nishi”

MANO PATIRTIS

Aktyviai domėtis pasninkavimu ir jo atmainomis pradėjau 2019m. rugsėjo mėnesį. Nuo to laiko išbandžiau įvairias pasninko formas. „Karjerą“ pradėjau nuo taip vadinamo protarpinio badavimo, kai kiekvieną dieną paskutinį kartą pavalgydavau 16 valandą ir iki sekančio ryto tik gerdavau vandenį.

Organizmui prisiderinus prie protarpinio badavimo išmėginau 24-36 valandų pasninką vieną kartą per savaitę. Taip susiklostė, jog pasninko diena dažniausiai būdavo ketvirtadienis. Už trijų savaičių nustojau jausti bet kokį diskomfortą, susijusį su anksčiau aprašyto fizinio alkio jausmu. Rodos, ėmiau laukti pasninko dienų. Tai nesudarė jokių keblumų užsiimti aktyvia fizine veikla, nes tokio pasninko metu gėriau daug skysčių: vandenį, žolelių arbatą.

Sausą pasninką pirmąjį kartą praktikavau 2019m. kovo mėnesį. Kad pasijusčiau pasirengęs tokiam išbandymui, perskaičiau tuzinus knygų, straipsnių ir tyrimų, bendravau su kelis dešimtmečius tai sausą badavimą praktikuojančiais asmenimis. Vienas toks bičiulis patarimais mane palaikė visu pasiruošimo pasninkui, paties pasninko ir išėjimo iš pasninko periodu.

Įėjimas truko apie dvi savaites, kas dvi ar tris dienas atsisakant sunkiausiai virškinamų produktų. Pirmiausiai atsisakiau mėsos (apie saldžius kepinius manau nei kalbėti neverta), vėliau pieno produktų ir kiaušinių,  įvairių grūdų ir sėklų, riešutų, virtų daržovių, žalių daržovių, vaisių. Prieš patį sausą pasninką liko tik vanduo su medumi. Susidėliojau planelį taip, jog sausojo pasninko dienos sutaptų su pavasario lygiadieniu. Tai energetiniu požiūriu stiprus pavasario metas.

Pasninkaudamas privengiau buvimo socialinėje aplinkoje, daug laiko skyriau nesudėtingai mankštai, buvimui gryname ore ir kvėpatimo pratimams, meditacijai. Nemeluosiu – lengva nebuvo. Toks pasninkas truko ilgiau nei tris paras ir kiekvieną rytą ant liežuvio rasdavau vis daugiau ir daugiau šlykščios smirdinčios košės. Rodos smarvė sunkėsi net per odą. Fizinio alkio tas kelias dienas nejutau.

Gerokai sunkesnis buvo išėjimas iš pasninko, kuris truko dvigubai ilgiau nei pats sausas badavimas. Kuo ilgiau trunka išėjimas – tuo geriau. Jėgas atgavau akimirksniu, vos išgėręs pirmuosius vandens gurkšnelius. Sunku rasti tinkamus žodžius pabrėžti neskubėjimo svarbumui. Po kelių dienų pasninko suvalgytas riebus kiaulienos kepsnys galimai galėtų reikšti nuotykio, kurį vadiname gyvenimu, pabaigą.

Už poros valandų vandenį siurbčioti ėmiau didesniais gurkšneliais, įsimaišydamas po kruopelę himalajų druskos. Druska labai reikalinga, nes pasninkaujant išsivysto mineralinių medžiagų deficitas. Svarbu druskos kiekį didinti po truputį. Praėjus dar kelioms valandoms galima vandenyje išsitirpdyti šaukštelį medaus. Sekančių dienį „išėjimo“ iš pasninko racionas buvo priešingas „įėjimo“ racionui. Grįžęs prie mėsos, visą šį ratą pakartojau dar kartą. Svarbu pabrėžti, kad neturėdamas tam rimtų priežasčių, tokiam organizmo valymui pasiryžęs nebūčiau. Daugumai žmonių visiškai pakanka papasninkauti kartą per savaitę ar pasidaryti ištęstinį vandens pasninką porą kartų per metus.

KASKADINIS BADAVIMAS

Antrasis sausas badavimas įvyko 2019m. birželį, per Jonines. Šį kartą įėjimas į kelių dienų sausą pasninką įvyko kiek kitaip. Rėmiausi taip vadinamais kaskadinio badavimo principaus: 1 diena valgymo – 1 nevalgymo, 1 diena valgymo – 2 nevalgymo, 1 diena valgymo – 3 nevalgymo… Valgymo dienomis – maistas lengvas, gerai virškinamas (agurkai, kitos vandeningos daržovės ir vaisiai). Turiu pripažinti, kad man tokia metodika pasirodė labai priimtina.

Išskyrus pirmąją kaskadinio badavimo nevalgymo dieną, visos kitos praėjo gana nesunkiai. Joninių metu be maisto ir vandens išbuvęs tris paras, rodo, net pamiršau apie poreikį valgyti. Turiu paminėti, kad kitaip nei pavasario pasninkavimo metu, šį kartą turėjau išorinį kontaktą su vandeniu, t.y. keletą kartų maudžiausi ežere. Manau, tai turėjo didelę įtaką bendrai savijautai. Pasibaigus sausam badavimui, jaučiausi taip gerai, jog nusprendžiau dar dienelei kitai pereiti į vandens pasninką, kurio metu gėriau tik tyrą šaltinio vandenį arba gerokai pavirintą vandenį iš čiaupo, tam tikras žolelių arbatas, margainio sėklų nuovirą, padedantį išsivalyti kepenims ir t.t.

Taip pat, išmėginau lietuvišką produktą pavadinimu „Polisorb Plus„. Tai ne kas kita kaip 100% koloidinis silicio dioksidas, susmulkintas mikro lygiu. Vartojami su vandeniu „Polisorb Plus“ milteliai surenka įvairias kenksmingas medžiagas, esančias žarnyne bei kartu su jomis, natūraliu būdu, pasišalina iš žarnyno. Gamintojai deklaruoja, kad „Polisorb Plus“ geba surinkti kenksmingas bakterijas, įvairias maisto atliekas, susikaupusias toksines medžiagas bei sunkiuosius metalus. Tai yra įpatingai svarbu, nes kelias dienas sausai pasninkaujant, didelė dalis toksinų išsiskiria tiesiog žarnyne ir norint, kad visi jie nebūtų pakartotinai organizmo absorbuoti – būtina juos surinkti ir pašalinti. Kitaip nei aktyvuota anglis, „Polisorb Plus“ iš organizmo nepašalina vitaminų.

Paskutinis dalykas, kuriuo norėčiau pasidalinti šią dieną – patarimas, kaip gerti vandenį. Nepaprastai svarbu vandenėlį gurkšnoti mažais gurkšneliais. Vienu metu išgertos dvi stiklinės vandens bus pašalintos akimirksniu. Inkstai nėra pajėgūs apdoroti didelius kiekius vandens. Geriausia siurbčioti vandenį nuo ankstaus ryto iki pat vakaro. Optimaliausia būtų vandenį šiek tiek pašildyti ar užvirinti, kad būtų sunaikintos bakterijos, ir vėl atvėsinti. Šaltas vanduo atima iš organizmo energiją, nes jūsų kūnas privalo naudoti savo jėgas, kad šis būtų sušildomas iki reikiamos temperatūros.

Turi klausimų?

Tautvydas Šlevas

PRAKTIKUOJI PASNINKĄ? 

Pasidalink patirtimi komentarų skiltyje. 

Nuolat papildysiu šį straipsnį naujomis įžvalgomis, 

Pasidalinsiu įgytomis žiniomis.

Pasidalink Facebooke!

Parašyk komentarą!

SEKITE TAUTVYDĄ

KATEGORIJOS

SEKITE MUS

Kamilės ir Tautvydo kelionės

Kviečiame prenumeruoti mūsų YouTube kanalo "Kamilės ir Tautvydo kelionės" naujienas. Kelionių po Europą, Aziją ir Australiją nuotykiai ir praktiniai patarimai.

Savarankiška kelionė į Kiprą – Ar verta?

SAVARANKIŠKA KELIONĖ Į KIPRĄ "Jūs jiems it koks senas lagaminas be rankenų: mažai naudingas, bet išmesti gaila!" juokais mano tėčiui tarė Pafoso karalių kapavietėje sutiktas keliautojas iš Joniškio. Pirmą kartą per pastaruosius trejus metus leidomės į nuotykį su...

Savarankiška kelionė į Jordaniją

SAVARANKIŠKA KELIONĖ Į JORDANIJĄ "Ačiū Jums" padėkojo stiuardesė nežinia už ką ir maloni šiluma pasitiko mus vos iškišus nosį pro lėktuvo duris. "Pagaliau" vos girdimai sukuždėjo Kamilė, tokia išsekinta lietuviško šaltuko, bet su vilties ugnele akyse. "Maniau šios...

Irano ir Vakarų pasaulio nesantaikos istorija

IRANO IR VAKARŲ PASAULIO NESANTAIKOS PRIEŠISTORĖ 1911m. liepos 19d. prie Prancūzijos okupuoto Maroko krantų pasirodė kaikas grėsmingo. Tai buvo tiems laikams labai ypatingas laivas, dislokuotas vokiečių kariuomenės. Kuo jau toks ypatingas? Ogi tuo, kad galėjo plaukti...

729 kilometrai pėsčiomis per Ispaniją. Šv. Jokūbo kelias

ŠV. JOKŪBO KELIAS. 729 KILOMETRAI PĖSČIOMIS PER ISPANIJĄ Šv. Jokūbo kelias (ispn. Camino de Santiago), tai kelias vedantis į Santjago de Kompostelą (ispn. Santiago de Compostela) - miestą Ispanijoje, kuriame kaip manoma ilsisi Jėzaus Kristaus apaštalo Švento Jokūbo...

Kas būna, kai Irano vyrai be žmonų pailsėt išvažiuoja?

KELIONĖ Į DŽALALO GIMTINĘ Šahramas ir Džalalas - mūsų draugai, su kuriais susipažinom, keliaudami po Gruziją. Smagu, kad pasitaikė proga paskutines dienas Irane praleist su šitais jaunatviškais vyručiais. Džalalas pasiūlė apsilankyt jo gimtąjame miestelyje, netoli...

Kelionės po Iraną pabaiga. Kaip išgyvent su 5$ per dieną?

KELIONĖS PO IRANĄ PABAIGA Kelionė autobusu iš Bušehro į Teheraną truko 18 valandų. Atstumas - apie 1100 km. Vienas bendrakeleivis pavaišino vakariene. Ant duonos tepėm trintas bulves su virtu kiaušiniu. Labai populiarus užkandis Irane. Grįžtant į šalies šiaurę,...

Bušeras – kaip Kamilė Persijos įlankoj su rūbais maudėsi

KAS MUS TRAUKĖ Į TĄ KARŠTYBĘ? Bušehras (Bushehr) – miestas Persijos įlankos pakrantėje, pasižymintis karštu ir drėgnu klimatu. Jau likus šimtui kilometrų iki Bušero sudvejojom „Ka mes padarėm?“, „Gal apsisukim“. Jei termometro stulpelis Bušehre rodo 35 - jausmas lyg...

Persepolis – Persijos imperijos sostinė

PERSEPOLIS - PERSIJOS IMPERIJOS SOSTINĖ Persepolis pradėtas statyti 518 m. pr. Kr. karaliaus Darijaus Didžiojo. Tas pats Darijus Didysis po kelių metų perkėlė sostinę iš Pasargadų į Persepolį. Tais laikais patys persai miestą vadino Parsa - persų miestu. Graikiškai -...

Širazas – istorinis Irano miestas. Mūsų nuomonė apie Iraną

ŠIRAZAS - 4000 METŲ ISTORIJOS Negandos Širazo neįveikė Manoma, kad Širazui daugiau nei 4000 metų. Širazo vardas minimas dantiraščio įrašuose, rastuose pietvakarinėje miesto dalyje. Manoma, kad įrašai buvo padaryti 2000 m. prieš Kristų. Seniausi pasaulyje vyno pėdsakai...

Share This

Dalintis

Dalintis straipsniu su draugais