• Shiraz. Ali ebn Hamzeh šventykla. Mūsų nuomonė apie Iraną

    Shiraz

    Į Shiraz atvykom vėlai naktį. Shiraze atsitiktinai sutikti atostogaujantys studentai iš Lenkijos pasiūlė sėsti į vieną taksi ir važiuoti į gatvę, kurioje daugiausiai nebrangių viešbučių ir svečių namų. Taksistai Irane gali padėti bet kokiu klausimu. Jie patars kur geriausias ar pigiausias viešbutis, parduotuvė ar gydytojas. Žinoma nuveš pas tą, kuris yra jo draugas ar tiesiog partneris, mokantis jam komisinius už kiekvieną klientą. Mūsų vairuotojas buvo ne išimtis.

    Pigiausias Shirazo viešbutis

    Nepaisant taksisto prisiekinėjimų, kad nuvežtų mus į Persepolį už geriausią kainą, apsiribojom kelione į jo rekomenduotą viešbutį. Viešbutukas pasirodė esantis vienas prasčiausių, kokiame yra tekę lankytis, o vienintelis buvęs langas – su vaizdu į sandėliuką ar kažkada buvusią virtuvę. Derėjimąsi palikom tam kam tai sekasi geriausiai – Kamilei ir vienai iš lenkaičių, o tuo tarpu mes su vyrukais kantriai „saugojom daiktus“ lauke. Laimei mūsų merginos ne iš kelmo spirtos ir mes už savo dvivietį kambarį sumokėjom tik 400000 rialų (tos dienos kursu apie 10 eurų).

    Prie Shiraz viešbučio sutiktas gidas

    Gatvėje šalia viešbučio sutiktas klientų ieškojęs gidas, siūlęs visos dienos turą po Persepolį dviems žmonėms už 30 dolerių.

    Keliautojų atsiliepimai apie Persepolio turą ir gidą

    Turistų rekomendacijos. Keliautojų atsiliepimai apie turą po Persepolį ir patį gidą. 🙂 Vienas iš paskutinių buvo įrašas lietuvių kalba. Visi atsiliepimai puikūs. Šaunus gidas. 🙂

    Shiraz Ali ebn Hamzeh šventykla

    Kitą dieną atsikėlėm vėlai. Turbūt todėl, kad sienos buvo be langų ir dėl tamsos mūsų vidiniai laikrodžiai nesuveikė kaip įprastai. Netrukus parašė Mahometas  (vyrukas iš Couchsurfing.com svetainės) ir sutiko mus priimti savo namuose ateinančioms dviems naktims.

    Iki Mahometui baigsis darbo laikas turėjom dar gerą pusdienį. Iš lankytinų vietų arčiausiai buvo Ali ebn Hamzeh šventykla. Daiktus apsaugos darbuotojai liepė pasilikti saugykloje, o mums praėjus apžiūrą laukti ateinančio gido, kuris turistams yra primygtinai siūlomas. Be gido palydos draudžiama fotografuoti. Kaip bebūtų, sėkmė gauti nemokamą gidą nusišypso nekasdien, todėl laukėme drauge su vidutinio amžiaus sutuoktiniais iš Belgijos.

    Kamilė ir turistė iš Belgijos. Musulmoniški moterų rūbai

    Kamilė ir keliautoja iš Belgijos privalėjo pries šeidamos į šventyklos teritoriją pasidabinti musulmoniškais beveik visa kūną dengiančiais rūbais. 🙂 Moterims ir vyrams įrengti atskiri įėjimai.

    Buvo smagu, kad belgai žinojo Lietuvą. Žinojo ir tai, kad mūsų šalis didesnė už jų, kas nors ir nėra labai svarbu, paglostė lietuvišką savimeilę. Kamilė ir moteriškė iš Belgijos privalėjo pasidabinti musulmoniškais rūbais, dengiančiais beveik visą kūną.

    Turistas iš Belgijos šventyklos kieme. Invisus Mundi - kelionių blogas

    Keliautojas iš Belgijos pasakojo, jog atvykęs į Iraną nustebo. Įsivaizdavo jį visiškai kitokį – nesaugų, skurdų. Paaiškėjo, kad reali situacija nepanaši į žiniasklaidos kuriamą paveikslą.

    Atėjusi gidė papasakojo apie Shiraz Ali ebn Hamzeh šventovę. Po trumpo pasivaikščiojimo ir pažiūros buvome pakviesti užeiti į jos kabinetą, kur ten dirbęs jos kolega pavaišino mus arbata. Tarp belgo ir iraniečio užsimezgė diskusija apie istoriją ir tikėjimą. Iranietis pasakojo apie Irako – Irano karą ir apie tai, kaip tuo metu vakarai rėmė Iraką. Apie politiką jis kalbėjo taip: „Karai vyksta dėl politikų ir aukšto rango valdančiųjų asmenų interesų – ne dėl eilinių paprastų žmonių, bet per karus visada paprasti žmonės nukenčia daugiausiai. Iraniečiai taiki tauta ir nekenčia karo, jie mėgsta atvykėlius ir myli savo svečius. Visi nesutarimai vyksta dėl politikų žaidimų.“ Apie musulmonų tikėjimą jis kalbėjo taip: „Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Esu musulmonas ir esu juo ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias.“

    Kamilė su mosulmoniškais rūbais. Saulėta diena Shiraze

    Keliautoja Kamilė Jokšaitė Ali ebn Hamzeh šventyklos kieme. Shiraz, Iranas.

    Svečiuose pas parduotuvės savininką

    Aplankę Ali ebn Hamzeh šventyklą ir atsisveikinę su keliautojais iš Belgijos pradėjom parduotuvės paieškas. Tokios prduotuvės, kokias turime Lietuvoje, kur po vienu stogu gali nusipirkti visko, Irane retenybė. Vienas pardavėjas turi duonos, o kitas vynuogių ir svogūnų. Beieškodami pasiklydom painiuose vieno gyvenamojo rajonėlio gatvėse. Nepažįstamas senukas pakvietė į savo kiemą, kaip paskui paaiškėjo norėdamas parodyti savo balandžius. Aš kaip buvęs balandžių augintojas ir ištikimas jų mylėtojas, o Kamilė kaip ištikima visų pasaulio gyvūniukų ir paukščiukų mylėtoja buvom labai laimingi. Irane veislinių balandžių auginimas gana populiarus užsiėmimas. Gerokai populiaresnis nei Lietuvoje.

    Galiausiai radę išėjimą iš labirinto aptikom prekybos centrą, kuriame prekiaujama vien rūbais. Kamilė liko saugoti daiktų, o aš valandą laiko tęsiau maisto (keliautojams tinkama kaina) paieškas, bet dar nei vienas nežinojome, kad prekybos centras nuo 2 iki 4 valandos užsidaro. Tokios pietų pertraukos Irane labai populiarios, nes tai karščiausias dienos metas.

    Man grįžus pagrindinis Shiraz prekybos centro įėjimas buvo uždarytas. Pasukau link šoninio, kai mane iš tolo pamatęs apsauginis visas patenkintas priėjo ir rode du sukabintus pirštus, taip klausdamas „draugės ieškai?“. Per visa prekybos centrą pasikeisdami mane lydėjo vis per racijas sšaukiantys trys apsaugos darbuotojai. Su paskutiniuoju teko pabėgėti, nes tolumoj švystelėjo tolstantis Kamilės meškiukas Kevinas.

    Pasirodo Kamilė susipažino su vienos parduotuvės savininku ir jo šeima. Šis pakvietė mus į svečius, o jo žmona pavaišino desertu – spageti primenančiais „makaronais“ su ledais. Tėtis pasirodė esantis Kyokushin Karate juodo diržo savininkas ir pademonstravo porą kovos su įsivaizduojamu priešininku elementų. Dvi jo dukrytės taip pat užsiima šiuo sportu.

    Pardavėjas pakvietęs mus į savo namus

    Parduotuvės savininkas ir Kyokushin Karate meistras, supažindinęs su savo šeima Shiraz mieste.

    Svečiuose pas Mahometą

    Mahometas mūsų atvažiavo vakare po darbo. Tą vakarą susipažinome su jo šeima, valgėm iranietiškus patiekalus ir kalbėjomės apie keliones. Pats Mahometas laisvalaikiu kopia į kalnus.

    Mahometo mėgstamiausia "Five fingers" poza

    Dešinėje mus dviems naktims priėmęs Mahometas, o kairėje jo draugas, kurio parduotuvėje daryta nuotrauka. 🙂

    Kitą dieną keliavom į Persijos imperijos sostinę – Persepolį, o vakare degustavom naminį Shirazo vyną, bet apie tai kitą kartą…

    Sekite mūsų kelionę Facebook puslapyje – Invisus Mundi kelionių blogas.

    Mūsų nuomonė apie Iraną

    Per tris kelionės mėnesius įsitikinom, kad visos religijos gražios ir turi ko išmokyti netgi nereligingus. Šimtą kartą kartojom ir dar tūkstančius kartų pakartosim, kad Iranas nuostabi šalis su šilčiausiais mūsų sutiktais žmonėmis. Tie žmonės myli savo svečius beveik taip kaip savo šeimos narius, o jų kultūra viena seniausių ir turtingiausių pasaulyje. Istorijos vingiai taip susiklostė, kad jiems sunku atvykti ir papasakoti apie save į vakarų pasaulį – daug sunkiau nei mums nuvykti pas juos, todėl mitai ir stereotipai užgožia teisybę, bet vieną dieną tos durys prasivers ir pamatysime kokie jie darbštūs, išmintingi ir mylintys žmonės.

    Iki atvykstant į Iraną prisiklausėm pačių įvairiausių nebūtų dalykų. Žinoma jie turi problemų vadovybės lygmenyje, nes tam tikri asmenys Irane tam tikrais būdais valdžioje laikosi remiami geriausiu atveju vos pusės gyventojų ir religija galimai perdaug įsivėlusi į politiką, nors šie dalykai beveik niekada negali darniai žengti koja kojon kartu. Daugelis tai mato, daugelis nepritaria, bet kolkas situacija palankiai nesusiklostė, kad kas nors pasikeistų teigiama linkme. Kaip bebūtų, iš kelių negerų dalykų politikos lygmenyje negalima spręsti apie eilinius paprastus žmones. Viena karta keičia kitą ir geriausias ateities pranašas turbūt šiandienos jaunimas, o Irano jaunimas atviras naujovėms, energingas ir norintis mokytis iš likusio pasaulio, nesmerkia kitatikių ir jų neniekina, o tiesiog pripažįsta, kad visi esame skirtingi.

    Norintys keliauti į šią šalį tai ir padarykit. Baimė dėl saugumo visiškai nepagrįsta ir kaipmat subyrės į šipulius vos ten nuvykus. Prieš keletą metų vaikinui ir merginai bendrauti gatvėje buvo neįprasta, o dar ankščiau – draudžiama, bet šiuo metu tai nieko nebestebina. Viešbučiuose vietiniai norintys miegoti viename kambaryje su sutuoktiniu privalo įrodyti santuoką, bet turistams tai negalioja. Nusikalstamumas labai mažas, o saugumo jausmas stipresnis nei kituose mūsų lankytuose kraštuose, įskaitant ir Europos šalis. Kainos palyginus su mūsiškėmis nedidelės, o maistas skanus ir įvairus. Lankytinų vietų ir per kelių metų atostogas išžvalgyti nespėsit, o įdomiausia leisti laiką su eilinėmis Iraniečių šeimomis.

    Komentarai
Comments are closed.