• 724 kilometrai pėsčiomis per Ispaniją. Šv. Jokūbo kelias


    Šv. Jokūbo kelias.

    Šv. Jokūbo kelias (ispaniškai „Camino de Santiago“), tai kelias vedantis į Santiago de Kompostelą (Santiago de Compostela) – miestą Ispanijoje, kuriame kaip manoma ilsisi Jėzaus Kristaus apaštalo Švento Jokūbo palaikai. Kadaise Astūrijos karaliaus Alfonso II įsakymu ant Jokūbo kapo buvo pastatyta koplyčia, aplink kurią įsikūrė gyvenvietė, ilgainiui išaugusi į miestą. Jau tūkstantį metų piligrimai traukią į Santiagą: kas dėl religinių, kas dėl kitų priežasčių. Po daugiau nei septynių mėnesių praleistų Azijoje sugrįžę į Europą pėsčiomis įveikti Šv. Jokūbo kelią nusprendėme ir mes. Beveik 800 kilometrų atstumą nupėdinom maždaug per mėnesį…

    Piligrimų siluetai, šalia Pamplonos Švento Jokūbo kelyje. Kelionė pėsčiomis per Ispaniją

    Camino de Santiago. Truputis istorijos

    Pirmą kartą apie Šv. Jokūbo kelią sužinojau prieš porą metų perskaitęs lietuvaitės Kristinos Stalnionytės knygą „Kelias į Santjago de Kompostelą“. Pirmuosiuose knygos puslapiuose autorė pasakoja legendą, kaip po Jėzaus Kristaus nukryžiavimo, jo apaštalai metė burtus kur kuriam lemta skleisti savo mokytojo išmintį. Jokūbui teko Iberijos pusiasalis (dabartinė Ispanija), kur ilgus metus jis mokė krikščionis ir statė jiems bažnyčias. Tik 44m. po Kristaus jis grįžo į tėvynę, kur valdovo Erodo Egripos įsakymu jam buvo nukirsta galva. Pasak legendos, Šv. Jokūbo mokiniai jo kūną atplukdė į Galiciją ir palaidojo Libredono kalno papėdėje. Bėgo šimtmečiai ir viskas pasimiršo, bet IX a. pradžioje atsiskyrėlis Pelagijus atrado kapą, kuriame marmuriniame sarkofage ilsėjosi Jokūbo palaikai…

    Šv. Jokūbo kelią Kristina įveikė 2006 metais. Iš daugybės galimų maršrutų ji pasirinko taip vadinamą „Prancūzų kelią“ (Camino Frances) besitesiantį apie 800 kilometų iš Saint Jean Pied de Port esančio Prancūzijoje iki pat Santiago de Compostela. Mes pasekėm Kristinos pavyzdžiu, tik dėl tam tikrų priežasčių kelionę pradėjom Pamplonoje, taip iš maršruto išbraukdami žygį per Pirėnų kalnus. Galų gale atvykus į Santiagą mums buvo išduotas „Atstumo sertifikatas“, kuriame buvo teigiama, kad įveikėm 724 kilometrus. Įvertinus visus išklydimus iš kelio ir tai, kad kartais eidavom ne trumpesniu, o ilgesniu, bet įdomesniu keliu, veikiausiai tą mėnesį nužingsniavom apie 800 kilometrų…

    Lietuviai Camino de Santiago

    Jokūbo kelio pradžia. Pamplona

    Viena iš priežasčių, kodėl nusprendėm įveikti „Camino de Santiago“ buvo ta, kad planai užsidirbti Australijoje žlugo Kamilei negavus vizos, kelionei skirtos lėšos ėjo į pabaigą, o dar norėjosi nuveikti kažką įsimintino. Šv. Jokūbo kelias tam puikiai tiko.

    Svarbiausia buvo kaip nors grįžti į Europą, o ten jau „kaip nors“… Kokiame Europos užkampyje bebūtum, Lietuva nebetoli – galima ir autostopu parvažiuoti. Beveik iš paskutinių lėšų nusipirkom bilietus iš Vietnamo sostinės Hanojaus į Madridą. Nepaisant to, kad arabų oro linijos (Qatar Airways) puikios, po 25 valandas trukusios kelionės su 2 persėdimais (Bankoke ir Dohoje) nejuokais pavargom. Nepaisant to, net nusileidus Madride poilsis artimiausiu metu „nenusišvietė“. Palaukę kelias valandas sėdom į autobusą, važiuojantį į Soriją (Soria). Ten persėdę į kitą autobusą galų gale patraukėm į Pamploną, garsėjančią kasmetiniu bėgimu nuo bulių. Atvykom pirmą valandą nakties. Siautė žvarbus drėgnas vėjas, buvo apie 6 laipsnius šilumos. Aplinkybių prispausti palapinę išskleidėm vienintelėj šalia buvusioj tinkamoj vietoj – Pamplonos forto gynybinę sieną juosiančiame griovyje. Viena įsimintiniausių nakvynės vietų…

    Fortas Pamlonoje. Ispanija

    „Murallas de Pamplona“ fortas, kurio gynybiniame griovy pasistatėm palapinę. 😀 Skųstis negali – gera buvo priedanga nuo vėjo.

    Šaltis pažadino 5 valandą. Pirmas darbas – nereikalingus daiktus išmesti, reikalingus persidėti į naujas Vietname specialiai šiam žygiui pirktas, bet abejotinos kokybės kuprines, o senąsias paštu išsiųsti namo, kartu su keliais kelionėje gautais suvenyrais.

    Centrinė Pamplonos aikštė

    Pamplona (bask. Iruñea, Iruña) – miestas Ispanijoje, Navaroje, 92 km nuo San Sebastiano ir 407 km nuo Madrido. Manoma, kad Pamplonos (Iruno) miestą – tvirtovę įkūrė romėnų generolas Pompėjus. Nuo IX iki XII amžiaus navarų valstybė buvo žinoma kaip Pamplonos karalystė.

     

    Apelsinai

    Ispaniški pusryčiai – 2 kg. apelsinų.

    Išsiuntus nereikalingus daiktus į Lietuvą ir pasistiprinus patraukėm link Pamplonos katedros, kurioje išduodami taip vadinami piligrimų pasai (ispaniškai „Credential“). Reikalingi jie  kaip įrodymas jog tikrai keliautojas įveikė Santiago kelią pėsčiomis, raitas ar važiuodamas dviračiu. Piligrimų nakvynės namuose, bažnyčiose ir pakelės užeigose bent kartą per dieną reikalinga gauti antspaudą. Tuomet, atėjus į Santiago de Compostela pasas būna pilnas ir pateikus jį piligrimų centre išduodamas piligrimo diplomas (compostela) ir „atstumo sertifikatas“. Pamplonos katedroje neradus už pasų išdavimą atsakingo asmens galų gale sumokėję po 2 eurus juos gavome greta įsikūrusioje aktyvaus laisvalaikio priemonių parduotuvėlėje „Caminoteca“. Ten pat mūsų naujuose pasuose buvo įspausti pirmieji antspaudai ir ofocialiai tapome piligrimais.

    santiago kelio zenklai

    Ženklai padedantys piligrimams neišklysti iš kelio: rodyklė ir kriauklė.

    Kelią iš miesto radome nesunkiai. Visas maršrutas buvo puikiai sužymėtas (dažniausiai geltonomis) rodyklėmis ir kriauklės simboliais. Neturėjome kur skubėti, todėl visos kelionės metu vidutiniškai per dieną nueidavom po 23 kilometrus (kartais 37, o kartais vos 2). Ant pečių nešėmės nemažai svorio: palapinę, ne itin kompaktišką nešiojamąjį kompiuterį ir t.t. Pirmą nužingsniavom vos 6 kilometrus, iki artimiausio Cizur Menor miestelio. Laikas buvo pailsėt. Telefonas išsikrovė, todėl atėjom į pirmus pasitaikiusius piligrimų nakvynės namus (ispaniškai „albergue“)., kur už nakvynę sumokėjom po 10 eurų. Sąvininkė („hospitaliero“) patikino, kad Camino Frances kelyje beveik visuose „albergue“ kainos panašios (10-12 eurų už naktį). Pasirodo tai visiškai netiesa. Valstybiniuose nakvynės namuose („albergue municipal“) dažniausiai būdavo galima pernakvoti už 5-6 eurus. Privatūs žinoma brangesni. Nutarėm kas antrą naktį nakvoti palapinėje – kas antrą „albergėse“.

    Piligrimė guli

    Fotografija iš serijos, kurią nusprendėm pavadinti „Niekur neisiu!“:D

     

    Pupelės ir duona

    Piligrimų užkanda Šv. Jokūbo kelyje – pupelės ir duona.

     

    Cizur Menor. Santiago kelias

    Štai kas būna, kai po 30 valandų kelionės griovyje prie forto naktį pamiegi tik 4 valandas. 😀 Laukėm kol atsidarys Cizur Menor gyvenvietės piligrimų namai.

    2 diena. 20km iš Cizur Menor į Puente la Reina

    Antrai dienai užsibrėžėm iki pietų nueiti apie 18 kilometrų į Puente la Reina („karalienės tilto“) miestelį, ten pailsėti, apsipirkti ir paėjus dar porą kilometrų, atokioje vietoje pasistatyti palapinę. Pajudėję 7  ryto toli gražu nebuvom pirmieji. Kai kurie piligrimai keliasi 5 ryto. Ypač tie, kurie nėra labai ištvermingi ir stiprūs, eina lėčiau ir sustoti pailsėti turi dažniau. Sutikom ir tokių, kurie taip anksti keliasi norėdami per dieną įveikti 40 kilometrų ar daugiau.

    Kelionė į Puente la Reina

    Piligrimė Kamilė ir ištikimas jos bendražygis meškutis Kevinas.

    Pavasariška gaiva pripildė plaučius, visos tos spalvos ir ryto tyla trumpam sukūrė iliuziją, kad vien gėris egzistuoja gyvenime. Tai buvo viena laimingiausių kelionės akimirkų. Pusryčiauti sustojom po medeliu. Rodos tiek medelis tiek pati žemė dalijosi savo gyvybės jėga. Tokios gardžios atrodė kasdienės pupelės ir toks skanus čiaupo vanduo. 😀   Dėl tokių akimirkų buvo verta ryžtis keliauti.

    Saulėtekis Ispanijoje. Brėkštanti saulė Šv. Jokūbo kelias

    Šauni vieta pusryčiams. Šv. Jokūbo kelias

    Galiausiai atvykom į Puente la Reina miestelį. Tą naktį nakvojom palapinėj. Joje nakvojom ir sekančią naktį, bet apie tai papasakosiu kitą kartą. Taip pat papasakosiu apie kelyje sutiktus lietuvius (tiek apie einančius Šv. Jokūbo keliu, tiek apie gyvenančius Ispanijoje), kaip „Obuoliu“ pravardžiuojamas britas pavaišino mus pietumis ir teiravosi ar esam pasiruošę Putino invazijai, kaip savadarbe spiritine virykle vos nepadegiau pievos, apie Kamilės kelio traumą ir daug kitų dalykų…

    Puente-la Reina tiltas. Invisus Mundi kelionių blogas

    Miestelis pavadintas „Puente la Reina“ būtent šio tilto garbei. Tai reiškia – „karalienės tiltas“.

    Maisto kainos Ispanijoje

    Komentarai
Comments are closed.