AUTOSTOPU JUODOSIOS JŪROS PAKRANTE

325 kilometrai iš Samsuno į Trabzoną

Norėdami keliauti į Iraną, pirmiausiai turėjom gauti Irano vizą. Tuo tikslu ir traukėm į Trabzoną – Turkijos miestą Juodosios jūros pakrantėje. Domina ar saugu autostopu keliauti po Turkiją? Ar vairuotojai buvo linkę padėti? Ar radom kur prisiglausti Trabzone? Apie visa tai šiandien ir pasakosim.

Mokytojas Farukas | Ak tos žmonos

Pirmas pavežė mokytojas Farukas. Susistabdėm jį Samsune. Kad Dievas duotų šimtą metų tiem mokytojam gyvent. Per visus tuos 11 mėnesių bastymosi po Aziją ir Australiją, kelionėj atsitiktinai sutikti mokytojai vienaip ar kitaip padėjo bent tuziną kartų.

Farukas noriai bendravo, pasakojo apie apylinkes ir klausėsi mūsų istorijos. Kaip ir dauguma turkų – nuoširdžiai norėjo padėt. Pakeliui sustojom pakelės restorane. Galiu pasakyt, tokių skanių kotletų dar nesame valgę. Daržovės priminė užaugintas namuose, o ne tas beskones menkavertes iš parduotuvės. Ant sienos kabėjo milžiniška Ordu nuotrauka iš viršaus. „Čia gyvenu aš“ pirštu pabaksnojo Farukas į vieną iš daugybės raudonų stogų. Bevalgydami klausinėjom apie gretimus miestus. Rūpinomės, kur reiks praleist naktį. 

Dovanų – maišas riešutų ir melionas…

Dėl turkų ir iraniečių svetingumo, jau senokai neteko nakvot palapinėj. Farukas apgailestavo, kad norėtų mus pakviesti į savo namus, bet žmona nesutinka. Atsisveikindamas padovanojo melioną ir didelį maišą lazdyno riešutų. Paskui, iki pat grįžimo į Lietuvą, Farukas sekė mūsų kelionę ir linkėjo sėkmės dar ne kartą.

Kelionė autostopu į Trabzoną

Žaibų žaibelių visas šimtas

Juodosios jūros pakrantėje musulmoniškų maldos giesmių nesigirdėjo. Šiaurinėj Turkijos dalyje lankosi daug turistų: tiek užsieniečių, tiek pailsėti atvykusių turkų iš kitų šalies regionų. Pajūrio ruožas sutvayrkytas. Nedžiugina tik nešvariai pilkšvas smėlio atspalvis. Šiuo atžvilgiu mes lietuviai labai apdovanoti.

Be abejonės, vienas iš tų idealiai sutvarkytų paplūdimio kampelių mums netiko – susiradome tokį, kuriame plastiko smėlyje daugiau nei savartyne. Pliusas tas, kad dviejų šimtų metrų spinduliu buvom. Kad kažkas nuošalioj vietoj sutrikdys miegą – grėsmė maža. Siurprizų tikėtis galėjom tik iš gamtos, o ji tą naktį parodė įniršį. Žaibai raižė dangų iš visų pusių, o griaustinis persmelkdavo kūną iki sielos gelmių. Mažytė mūsų palapinė buvo pačiame audros centre.

Pulkas keliaujančių čigoniukų

Ryte pabudome vėlai. Už gero šimto metrų įsikūrė matyt nuolat keliaujantys ir gyvenamąją vietą keičiantys čigonai su savo nameliais ant ratų. Vaikučių visas pulkas nuskubėjo į jūrą maudytis, o juos prižiūrinčios moterys, su visomis žemę siekiančiomis sukniomis, sekė iš paskos.

Kuo toliau tuo geriau

Kelionė autostopu iš Ordu į Trabzoną klostėsi dar paprasčiau. Vairuotojas „nei murmur“ nekalbėjo angliškai. Kaip bebūtų, minimaliai susišnelėti pavyko, tarptautinių ženklų ir žodžių dėka. „Litvanija – Trabzon – autostop“ supranta visi. Vairuotojas negalėjo patikėt. Nuo namų mus skyrė 4000 kilometrų.

Po kurio laiko pareiškė „dabar mes valgysim“. Sustojęs pakelės užeigoj, užsakė mums visiems po metro ilgio turkišką picą, dvi lėkštes raugintų kopūstų, arbatos ir gaiviųjų gėrimų. Pats „vakarėlio šeimininkas“ padėt nesiryžo, tik rodė – „valgykit valgykit“.

Po sočių pietų važiavome toliau. Ekipažą sustabdė policija. Tokie reidai čia Turkijoj dažni. Stabdo netgi autobusus ir tikrina keleivių dokumentus. Užsieniečių pareigūnai stengiasi ilgomis procedūromis nevarginti. Kamilė neteisingai supratusi išlipo iš automobilio, kad pasiimtų iš bagažinėje esančios kuprinės pasą. Pareigūnas liepė grįžti, bes mes su Kamile turkiškai suprantam prastai. Vairuotojas sunerimo, o su juo sunerimau ir aš. Policija čia ginkluota automatiniais ginklais ir į kiekvieną judesį linkusi reaguoti įtariai. Skubinom Kamilę grįžt į automobilį. Vairuotojas paaiškino pareigūnui „turist“ ir šis numojęs ranka pareiškė, kad mūsų dokumentų nereikia.

Kelionė po Turkiją

Po kelių valandų kelionės pagaliau atvažiavom į Trabzoną. Vargais negalais susitarėm su vairuotoju, kad išleis prie „Otogara“ (autobusų stoties). Atsisveikint su tokiu žmogumi visada liūdna. Apsikeitėm kontaktais ir buvom prisaikdinti, kad skambinsim bėdai ištikus. „Turkey – problem – kol – emeil“ pasakė vairuotojas ir nuvažiavo.

Kambarys už 18 eurų

Ne pirmas kartas kai artėjant vakarui patenkam į didelį miestą. Už šešiasdešimt Turkijos lirų (18 eurų) išsinuomavom tvarkingą kambarį bendrabučio tipo nakvynės namuose. Įsitikinom, kad vietine valiuta mokėti geriau. Norėdami atsiskaityt savo valiuta, būtume sumokėję virš 20 eurų.

Palaikė vagimis

Turkijos parduotuvėse ne kartą pastebėjom, kad esam sekami darbuotojų su „civilių“ rūbais. Matyt pasirodėm įtartini tipeliai. Kas apsipirkinėja su 20 kilogramų kuprinėmis. Tokiu atveju pasilinksmindavom taip: eidavom į skirtingas puses ir stebėdavom kurį seks. Oi linksma būdavo stebėt juos pasimetusius.

Gero vakaro receptas

Trabzone, kaip ir kituose Turkijos miestuose, kainos džiugino.Eilinį kartą, už 1.5 euro gavom pilną kuprinę vynuogių ir persikų.  Kas geriau gali būti po ilgos dienos nei švieži sultingi vaisiai ir nauja „Starkaus ir Radzevičiaus kelionių“ serija.

Dievo dovana

Kitą dieną gavome nemenkai paklaidžiot siaurom Trabzono gatvėm su visa savo manta. Kadaise maniau, kad mano gimtasis Pakruojo rajonas labai nuobodus – aplink vien lygumos ir nieko daugiau. Dabar galiu pasakyti, kad tai Dievo dovana. Trabzon išsidėstęs kalnuotoj vietovėj. Visą dieną arba kopėmi į kalną arba nardėm žemyn.

Eismo įvykis. Kas kaltas?

Žmogus iš CouchSurfingo paskambino ir paaiškino, kaip nuvykt į jo namus. Lengviau pasakyti nei padaryti. Angliškai kalba vos vienas kitas „išrinktasis“, o viešasis transportas, mūsų akimis, važinėja be jokios tavrkos. Gatvėje aidėjo automobilių signalai, o trijų juostų keliu neretai važiuojama šešiomis eilėmis. Pėsčiųjų perėja vairuotojams nieko nereiškia, kaip ir jų nebuvimas nieko nereiškia pėstiesiems. Mums belaukiant progos pereit kelią, vienas automobilis nemenku greičiu trinktelėjo į kitą, o šis pariedėjęs – žiebė į stovintį prieš jį. Laimei policijos specialiai kviesti neteko. Ši stovėjo prie pat nelaimingųjų. Pareigūnai keikėsi susiėmę už galvų ir turbūt mąstė, kad geriau to būtų nematė – nusišvietė darbinga popietė. Nei vienas eismo įvykio dalyvis nenorėjo pripažint savo kaltės.

Tvarkingas chaosas

Populiariausias viešasis transportas Trabzone – mikroautobusiukai. Ant popieriaus lapo turkiškai užsirašę, kur mums reikia nuvykti, įlipom į vieną iš jų. Vienas iš keleivių paėmė sąsiuvinį man iš rankų ir parodė vairuotojui. Teliko laukti, kada šis lieps išlipt. Už kelionę sumokama irgi mūsų akimis be jokios tvarkos. Vieni keleiviai per rankas siunčia vairuotojui pinigus, o kiti – gražą atgal. Bilietai neegzistuoja.

Svečiuose pas muzikos dėstytoją

Šeimininkas pasitaikė gabus muzikantas – muzikos dėstytojas Trabzono universitete. Butas erdvus ir modernus. Prasitarė mums apie juokingą nuomos kainą. Už keturių kambarių butą naujos statybos name, mieste didesniame už Kauną, šeimininkas moka du šimtus dolerių už mėnesį. Vilniuje už tokią kainą nerasi nei 1 kambario buto.

Turkiško maisto gaminimas

Įspūdinga statistika

Pas šį žmogų praleidome dvi dienas. Maistą gamindavome beveik visada kartu. Galiu pasakyti drauge gaminti tikrai įdomu. Tik porą kartų gaminome su Kamile tik dviese, kol kolega mums grojo gitara ir dainavo. Didžiausią įspūdį paliko tai jog per penkiasdešimt dienų, nuo tada, kai namų šeimininkas užsiregistravo Couchsurfing.com svetainėje, nakvoti priėmė jau apie trisdešimt žmonių.

PS3 žaidimai su turku

Kaip diena, taip problema

Trečioji diena prasidėjo ne taip smagiai. Kažkas įkrito į akį ir nuslinko giliai po voku. Nemačiau kitos išeities, kaip ieškot pagalbos vietinėse medicinos įstaigose. Vienoje iš tokių įstaigų savanoriškai prisistatė vietinis anglų kalbos dėstytojas. „Ne problema“ pasakė jis ir nuvedė prie gydytojo kabineto. „Pasakyk kas siuntė. Gydytojas mano draugas. Turėsi palaukt apie valandą, kol grįš iš pietų“. Laukėm gal dvi, o gal ir tris. Minios žmonių suko ratus aplinkui. Angliškai Trabzon ligoninės darbuotojai nekalbėjo. Nežinojau net kaip susimokėti. Paprašęs vienos, atsitiktinai sutiktos moters, pavertėjauti, buvau nusiųstas išsitirt regėjimą, nepaisant to, kad tenorėjau išsiimt iš akies antikūnį. „Vistiek reikia prieš einant pas gydytoją“ tvirtino darbuotojai.

„Putin Putin“ – „No, Litvanija!“

Vienas iš pacientų užkalbino vokiškai. Atsakiau, kad suprantu tik angliškai ir rusiškai. „Putin Putin“ neteisingai suprato aplinkiniai, palaikydami mane rusu. „No no… Litvanija“. „Aaa… Litvanija…“ tęsėm pokalbį. Per visą koridorių nuskambėjo kuždesiai „Litvanija… Litvanija… Litvanija…“.

Nežinia į ką kreiptis

Kelis kartus mėginant paklaust gydytojo sekretorės, kada bus galima pasimatyti su gydytoju ši šypsojosi ir rodė pirštu, kad sėsčiaus ir laukčiau. Praėjus gal daugiau nei valandai po priverstinio akių patikrinimo užėjau į sekretorės kabinetą. Šį kartą pastebėjau dar vienas duris ir pasukau tiesiai link jų. Viduje sėdinčiam vyresnio amžiaus vyrui papasakojau savo istoriją ir pasirodo šis vyriškis be jokių atpažįstamų mediko atributų ir buvo ilgai lauktasis gydytojas, kuris beje puikiai kalbėjo angliškai.

„O aš boksininkas…“

Plačiai atsimerkiau. Šis atitraukė mano akies voką ir po trumpos apžiūros, pirmo pasitaikiusio dokumento kampu, išėmė antikūnį. Tuomet uždėjo ant peties sunkią ranką ir paklausė „Sportuoji?“ atsakiau, kad taip – šiek tiek. „O aš boksininkas :D“ rodė savo didelį kumštį gydytojas, juokdamasis iš pačių gilumų sklindančių galingu balsu. „Sėkmės bičiuli“ palinkėjo jis ir paplojo per nugarą savo tėviška rankele, kad vos plaučių neiškosėjau. „Beje, lašink kurį laiką šiuos lašus…“ Už visą šią procedūrą ir akių lašus nesumokėjau nei cento.

Atsitiktinė pažintis

Pakeliui į namus prisėdom ant šaligatvio paragauti anksčiau minėtų pigesnių už vandenį vaisių. Mus pastebėjo greta esančios baldų parduotuvės darbuotojas. „Prisėskit šalia mūsų. Pavaišinsime kava ar arbata“ kvietė jis. Mes žinoma savybės kažko atsisakyt neturim.

Ir vėl kartojosi ta pati istorija. Vėl rodėm žemėlapį su pažymėtu maršrutu, vėl pasakojom apie tuos pačius nuotykius. Kadangi pagrindinis pašnekovas laisvai angliškai nekalbėjo, naudojom „Google vertėjo“ programėlę. Dar vienas įrodymas, kaip šiais laikais keliavimą palengvina išmaniosios technologijos.

Tautvydas Šlevas kalbasi su turku

Greitai prisirinko visas pulkelis Trabzono baldų parduotuvėj dirbančių vyrų, o smalsuolės moterys žiūrėjo pro langą. Vienas iš vyriškių paklausė ką valgysim. Kadangi turkiškas meniu mums nėra gerai žinomas, paprašėm išrinkti už mus.

Lietuvių ir turkų pažintis

Turkų dovana Kamilei

Susitikimą vainikavo turkų dovana Kamilei. Pasirodo tuose kraštuose gyvenantys  turkai yra užkietėję futbolo fanatikai. Jų dovana buvo šiltas raudonas chalatas su Trabzon Sport futbolo komandos simboliu. Niekaip nepavyko turkams pasakyti, kad mūsų kuprinėse nėra laisvos vietos. Dovana šauni, bet paskui tą nelemtą chalatą su savim tampėmės dar 8 mėnesius, kol galiausiai paštu išsiuntėm namo.

Turkų dovana Kamilei - Trabzon Sport komandos chalatas

Neplanuota kelionė į Gruziją

Tai tiek trumpai apie kelionę autostopu į Trabzoną ir dvi dienas praleistas jame. Sekančią dieną sužinojom, kad mūsų autorizacijos kodai, reikalingi Irano vizai gauti, atkeliaus dar negreit. Ekspromtu nusprendėm toliau keliauti į Gruziją. Kaip žinia, lietuviams, vykstantiems į Gruziją, vizos nereikia jei vizito trukmė neviršija devyniasdešimties dienų. Buvom girdėję, kad gruzinai lietuvius mėgsta. Atėjo laikas įsitikint patiems.

Kitą kartą papasakosim apie kelionę į Gruziją, kuri žinoma neapsiėjo be nuotykių, apie tai, kaip atsitiktinai ir vėl sutikom Valentiną ir Pavelą – dviratininkus iš Ukrainos, dviračiais keliaujančius aplink Juodąją jūrą. Taip pat sužinosit kodėl pirmos trys dienos  Gruzijoj buvo vienos iš įsimintiniausių per visą mūsų kelionių istoriją.

ĮDOMŪS FAKTAI APIE TURKIJĄ

  • Turkija buvo viena pirmųjų šalių, leidusi moterims balsuoti
  • Turkijoje užauginama daugiau nei 70% viso pasaulio lazdyno riešutų
  • Turkijoje yra daugiau nei 82 tūkstančiai mečečių
  • Tulpių kilmės šalis ne Olandija, o Turkija
  • Turkija yra trečioje vietoje pagal Facebook vartotojų skaičių
  • Turkija yra 6 mėgstamiausia turistų šalis visame pasaulyje
  • Turkijoje įkalinta daugiau žurnalistų nei bet kur kitur pasaulyje

KATEGORIJOS

Share This

Dalintis

Dalintis straipsniu su draugais